Šlapimo pūslės piktybinis navikas

Anatomija

Šlapimo pūslės piktybinis navikas, dar žinomas kaip šlapimo pūslės vėžys, tiesiogiai susijęs su šlapimo pūslės anatomija. Šlapimo pūslė yra tuščiaviduris organas, esantis mažojoje dubens srityje, kuris kaupia šlapimą, kol jis yra išleidžiamas per šlaplę. Šis organas sudarytas iš raumenų ir gleivinės sluoksnių, o vėžys gali išsivystyti iš šių sluoksnių ląstelių. Šlapimo pūslės vėžys gali paveikti visus šiuos sluoksnius ir gali plisti į aplinkinius audinius, tokius kaip prostatos, gimdos ar kitų šlapimo takų struktūrų. Šios ligos anatomija yra svarbi, nes suprantant, kaip navikas gali plisti, galima geriau suprasti ir planuoti gydymą.

Ligos aprašymas

Šlapimo pūslės piktybinis navikas yra vėžinė liga, kuri atsiranda, kai šlapimo pūslės ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Ši liga gali būti skirtingų tipų, tačiau dažniausiai pasitaiko urotelio (paviršiaus ląstelių) karcinomos. Vėžys gali būti lokalizuotas tik šlapimo pūslėje arba metastazuoti į kitus organus. Šlapimo pūslės vėžys yra svarbus dėl to, kad jis gali turėti didelį poveikį gyvenimo kokybei, sukelti skausmą ir diskomfortą, taip pat reikalauti sudėtingo gydymo proceso. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali žymiai padidinti išgyvenamumą.

Ligos priežastis

Šlapimo pūslės piktybinio naviko priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau yra žinoma, kad tam tikri veiksniai gali prisidėti prie jo vystymosi. Pavyzdžiui, cheminiai kancerogenai, tokie kaip benzenas, anilino dažai ir nikotinas, gali pažeisti šlapimo pūslės ląsteles. Be to, lėtinis dirginimas ar uždegimas, pavyzdžiui, dėl šlapimo takų infekcijų, gali prisidėti prie vėžio vystymosi. Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos, nes kai kurie žmonės gali būti labiau linkę į šią ligą dėl paveldimų genų.

Rizikos faktoriai

• Rūkymas – tai vienas iš pagrindinių rizikos faktorių, nes jis padidina kancerogenų patekimą į šlapimo pūslę.
• Cheminiai poveikiai – dirbant su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, dažais ar plastiko gamyboje, rizika susirgti šlapimo pūslės vėžiu padidėja.
• Amžius – vyresni nei 55 metų žmonės dažniau suserga šia liga.
• Vyriška lytis – šlapimo pūslės vėžys dažniau pasitaiko vyrams nei moterims.
• Lėtinės šlapimo takų infekcijos – nuolatinis uždegimas gali prisidėti prie ląstelių pokyčių.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti kraujas šlapime (hematurija), skausmas šlapinantis, dažnas šlapinimasis, skausmas apatinėje pilvo dalyje ir netgi šlapimo nelaikymas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir naviko dydžio.

Diagnostika

Šlapimo pūslės piktybinio naviko diagnostika dažniausiai prasideda nuo anamnezės ir fizinio tyrimo. Atliekami laboratoriniai tyrimai, įskaitant šlapimo tyrimus, kurie gali parodyti kraujo ar nenormalių ląstelių buvimą. Be to, ultragarso, kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai gali būti naudojami navikams vizualizuoti. Cistoskopija, procedūra, kurios metu gydytojas per šlaplę įkiša specialų prietaisą, leidžia tiesiogiai apžiūrėti šlapimo pūslės vidų ir, jei reikia, paimti audinių mėginius biopsijai.

Gydymas

Šlapimo pūslės piktybinio naviko gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir naviko tipo. Gydymo galimybės apima chirurginį pašalinimą, chemoterapiją, radioterapiją ir imunoterapiją. Chirurgija gali apimti naviko pašalinimą arba visos šlapimo pūslės rezekciją. Chemoterapija ir radioterapija gali būti taikomos tiek prieš, tiek po operacijos, siekiant sumažinti naviko dydį arba sunaikinti likusias vėžio ląsteles. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją, kuri skatina organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Taip pat tyrinėjamos naujos gydymo strategijos, tokios kaip tikslinė terapija, kuri gali būti efektyvesnė ir su mažiau šalutinių poveikių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas