Šlapimo pūslės priekinės sienos piktybinis navikas

Anatomija

Šlapimo pūslės priekinės sienos piktybinis navikas yra susijęs su šlapimo pūslės anatomija, kuri yra tuščiaviduris organas, esantis dubens srityje. Šis organas yra atsakingas už šlapimo kaupimąsi ir išskyrimą. Šlapimo pūslės sienelę sudaro keturi sluoksniai: gleivinė, poodinis sluoksnis, raumeninis sluoksnis ir serozinė membrana. Priekinė sienelė yra ta dalis, kuri dažniausiai paveikiama naviko procesų, dažnai dėl jos artumo prie kitų organų, tokių kaip prostatos ar gimdos, kas gali turėti įtakos ligos progresavimui ir metastazavimui.

Ligos aprašymas

Šlapimo pūslės priekinės sienos piktybinis navikas yra vėžinis auglys, kuris gali išsivystyti iš šlapimo pūslės epitelio ląstelių. Ši liga dažniausiai pasireiškia kaip urotelioma, tačiau gali būti ir kitų tipų navikų, tokių kaip adenokarcinoma arba skvamozinių ląstelių karcinoma. Ši liga yra svarbi dėl jos potencialiai sunkių pasekmių pacientams, įskaitant metastazių vystymąsi, kuris gali paveikti kitas organų sistemas ir sumažinti gyvenimo kokybę. Ankstyva diagnostika ir gydymas yra kritiškai svarbūs, siekiant pagerinti išgyvenamumą.

Ligos priežastis

Pagrindinės šlapimo pūslės priekinės sienos piktybinio naviko priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetiniai pokyčiai, aplinkos veiksniai ir gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti įtakos. Galimi mechanizmai apima ląstelių DNR pažeidimus, kurie gali sukelti nenormalų ląstelių augimą. Rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, cheminiai poveikiai (pvz., benzeno ar anilino), ir lėtinis šlapimo pūslės dirginimas, gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Rūkymas – tai vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, kuris padidina vėžio išsivystymo tikimybę, nes tabako dūmuose yra daug kancerogeninių medžiagų.
• Cheminiai poveikiai – ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip aniliniai dažai, taip pat gali didinti riziką.
• Lėtinis šlapimo pūslės dirginimas – dažnos infekcijos ar akmenys šlapimo pūslėje gali sukelti lėtinį uždegimą, kuris gali prisidėti prie naviko vystymosi.
• Amžius – vyresni nei 55 metų asmenys yra labiau linkę susirgti šia liga.
• Vyriška lytis – vyrai serga šia liga dažniau nei moterys.

Simptomai

• Pagrindiniai šlapimo pūslės priekinės sienos piktybinio naviko simptomai gali apimti kraują šlapime (hematurija), dažną šlapinimąsi, skausmą šlapinantis, dubens skausmą, bei silpnumą ir svorio kritimą. Simptomai gali kisti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir naviko dydžio.

Diagnostika

Šlapimo pūslės priekinės sienos piktybinio naviko diagnostika apima kelis metodus. Pirmiausia atliekamas anamnezės surinkimas ir fizinis tyrimas. Vėliau gali būti taikomi laboratoriniai tyrimai, tokie kaip šlapimo analizė, kuri gali parodyti kraują ar nenormalias ląsteles. Vaizdavimo tyrimai, tokie kaip ultragarso, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), padeda įvertinti naviko dydį ir plitimą. Galiausiai, biopsija yra būtina galutinei diagnozei patvirtinti, kad būtų galima nustatyti naviko tipą ir stadiją.

Gydymas

Gydymo galimybės šlapimo pūslės priekinės sienos piktybiniam navikui apima chirurginį gydymą, chemoterapiją ir radioterapiją. Chirurgija gali būti atliekama siekiant pašalinti naviką, o kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama cistoprostatektomija arba cistektomija. Chemoterapija gali būti taikoma kaip adjuvantinė terapija po operacijos arba kaip pirminis gydymas, siekiant sumažinti naviką prieš operaciją. Radioterapija gali būti naudojama kaip papildomas gydymo metodas, ypač pacientams, kuriems navikas yra labai išplitęs. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją, kuri gali padėti organizmo imuninei sistemai kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas