Šlapimo susilaikymas (retencija)

Anatomija

Šlapimo susilaikymas (retencija) yra būklė, kai šlapimas negali būti išskiriamas iš organizmo. Tai tiesiogiai susiję su šlapimo sistema, kuri apima inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę. Inkstai filtruoja kraują, gamindami šlapimą, kuris per šlapimtakius patenka į šlapimo pūslę. Šlapimo pūslė kaupia šlapimą, kol jis yra pasiruošęs būti išskiriamas per šlaplę. Bet koks šių organų ar jų funkcijų sutrikimas gali sukelti šlapimo susilaikymą, todėl svarbu suprasti, kaip veikia ši sistema ir kokie pokyčiai gali sukelti problemų su šlapinimusi.

Ligos aprašymas

Šlapimo susilaikymas yra rimta būklė, kuri gali sukelti nepatogumų ir netgi pavojų paciento sveikatai. Jis gali būti ūmus arba lėtinis. Ūmus šlapimo susilaikymas dažnai pasireiškia staiga ir reikalauja skubios medicininės pagalbos, tuo tarpu lėtinis šlapimo susilaikymas gali vystytis palaipsniui ir būti mažiau pastebimas. Ši liga gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip inkstų pažeidimas, šlapimo takų infekcijos ir netgi šlapimo pūslės akmenys. Dėl šių priežasčių šlapimo susilaikymas yra labai svarbi medicinos problema, reikalaujanti tinkamo gydymo ir stebėjimo.

Ligos priežastis

Šlapimo susilaikymo priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima: 1) mechaninius kliūtis, tokias kaip prostatos padidėjimas ar navikai, 2) nervų sistemos sutrikimus, kurie gali paveikti šlapimo pūslės funkciją, 3) vaistus, kurie gali slopinti šlapimo pūslės raumenų veiklą, ir 4) infekcijas ar uždegimus, kurie gali sukelti skausmą ar diskomfortą šlapinantis. Kiekviena iš šių priežasčių gali turėti skirtingą poveikį šlapimo sistemos veiklai ir sukelti šlapimo susilaikymą.

Rizikos faktoriai

• Vyresnis amžius – su amžiumi didėja rizika susirgti prostatos ligomis, kurios gali sukelti šlapimo susilaikymą.
• Neurologinės ligos – tokios kaip Parkinsono liga ar išsėtinė sklerozė, gali paveikti nervų signalus, būtinus šlapimo pūslės funkcijai.
• Vaistai – kai kurie vaistai, ypač antidepresantai ir antihistamininiai preparatai, gali slopinti šlapimo pūslės raumenų veiklą.
• Šlapimo takų infekcijos – dažnos infekcijos gali sukelti uždegimą ir skausmą, todėl šlapinimasis tampa sudėtingesnis.

Simptomai

• Pagrindiniai šlapimo susilaikymo simptomai apima nesugebėjimą šlapintis, skausmą ar diskomfortą pilvo apačioje, nuolatinį norą šlapintis, tačiau nesugebėjimą to padaryti, taip pat gali pasireikšti šlapimo nutekėjimas ar šlapimo pūslės perpildymas. Ūmus šlapimo susilaikymas gali sukelti stiprų skausmą, o lėtinis – gali būti besimptomis, kol atsiranda komplikacijų.

Diagnostika

Šlapimo susilaikymo diagnozė dažnai pradedama nuo paciento istorijos ir fizinio ištyrimo. Gydytojas gali atlikti šlapimo tyrimus, kad patikrintų infekcijas ar kitus sutrikimus. Taip pat gali būti atliekami ultragarso tyrimai, kad būtų įvertinta šlapimo pūslės ir inkstų būklė. Urodinaminiai tyrimai gali būti naudojami siekiant išmatuoti šlapimo pūslės funkciją ir slėgį, o tai padeda nustatyti sutrikimo šaltinį.

Gydymas

Šlapimo susilaikymo gydymas priklauso nuo priežasties. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda sumažinti prostatos dydį ar pagerinti šlapimo pūslės raumenų funkciją. Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, prostatos operacijos ar šlapimo takų blokadų šalinimo. Nemedicininiai gydymo metodai gali apimti šlapimo pūslės treniravimą, mitybos pokyčius ir fizinę terapiją. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip neuromoduliacija, gali būti taikomos pacientams, kuriems tradiciniai gydymo metodai nepadeda. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias paciento sąlygas ir poreikius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas