Šlapimo takų akmenys sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Anatomija

Šlapimo takų akmenys, dar vadinami urolitiaze, yra susiję su šlapimo takų anatomija, kuri apima inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę. Inkstai yra poriniai organai, esantys abiejose stuburo pusėse, ir jie atlieka svarbią funkciją filtruojant kraują bei gaminant šlapimą. Šlapimtakiai yra vamzdeliai, kurie perneša šlapimą iš inkstų į šlapimo pūslę. Akmenys gali susidaryti bet kurioje šių organų dalyje, tačiau dažniausiai jie formuojasi inkstuose arba šlapimtakiuose. Akmenys gali sukelti obstrukciją, sukeldami skausmą ir uždegimą šlapimo takuose.

Ligos aprašymas

Šlapimo takų akmenys yra kietos mineralinės medžiagos, kurios susidaro šlapime dėl įvairių veiksnių, tokių kaip druskų nusėdimas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip inkstų pažeidimas, infekcijos ir šlapimo takų obstrukcija. Be to, žmonės, sergantys šlapimo takų akmenimis, dažnai patiria stiprų skausmą ir diskomfortą, o tai gali paveikti jų gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Pagrindinės šlapimo takų akmenų priežastys apima šlapimo sudėtį, dehidrataciją, genetinį polinkį ir tam tikras mitybos ypatybes. Pavyzdžiui, per didelis kalcio, oksalatų ar purinų vartojimas gali padidinti akmenų susidarymo riziką. Be to, kai kurios ligos, tokios kaip podagra, diabetas ir virškinimo trakto sutrikimai, gali prisidėti prie šios būklės vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Dehidratacija – nepakankamas skysčių vartojimas gali sutirštinti šlapimą ir padidinti akmenų susidarymo riziką.
• Mitybos įpročiai – didelis druskos, baltymų ar oksalatų kiekis dietoje gali prisidėti prie akmenų formavimosi.
• Genetinis polinkis – šeimyninė istorija gali padidinti riziką susirgti šlapimo takų akmenimis.
• Tam tikros ligos – kai kurios ligos, tokios kaip diabetas ir šlapimo takų infekcijos, gali didinti akmenų susidarymo riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti stiprų skausmą juosmens srityje, kuris gali plisti į pilvą ar kirkšnis. Taip pat gali pasireikšti kraujas šlapime, dažnas šlapinimasis, skausmas šlapinantis ir pykinimas ar vėmimas. Simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo akmens dydžio ir vietos.

Diagnostika

Šlapimo takų akmenims diagnozuoti dažniausiai naudojami ultragarsiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija (KT) ir rentgeno tyrimai. Šie tyrimai leidžia vizualizuoti akmenis ir nustatyti jų dydį bei vietą. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip šlapimo analizė, siekiant nustatyti akmenų sudėtį ir galimas priežastis.

Gydymas

Šlapimo takų akmenų gydymas priklauso nuo akmenų dydžio, tipo ir simptomų sunkumo. Mažus akmenis galima gydyti konservatyviai, didinant skysčių vartojimą ir skiriant skausmą malšinančius vaistus. Dideli akmenys gali reikalauti medicininių procedūrų, tokių kaip litotripsija (akmenų smulkinimas ultragarsu) arba chirurginis pašalinimas. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, kurios leidžia efektyviai pašalinti akmenis su mažesne komplikacijų rizika.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas