Šlaunikaulio lūžimas
Anatomija
Šlaunikaulio lūžimas yra rimta trauma, kuri tiesiogiai veikia šlaunikaulį – ilgiausią kaulą žmogaus organizme. Šis kaulas jungia klubinę kaulą su keliu ir yra svarbus ne tik judėjimui, bet ir stabilumui. Šlaunikaulis yra padalintas į tris dalis: galvą, kaklelį ir kūną. Lūžimai dažnai įvyksta kaklelio srityje, kur kaulas yra labiausiai pažeidžiamas. Šlaunikaulio lūžimas gali paveikti ir aplinkinius raumenis, nervus bei kraujagysles, todėl gali sukelti papildomų komplikacijų.
Ligos aprašymas
Šlaunikaulio lūžimas yra kaulų trauma, kuri gali įvykti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai dėl kritimo, smūgio ar avarijos. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų pasekmių, tokių kaip ilgas reabilitacijos laikotarpis, judėjimo ribojimas ir netgi komplikacijos, susijusios su kraujo tiekimu į kaulą. Lūžimas gali būti klasifikuojamas kaip atviras (kai kaulas praeina per odą) arba uždarytas (kai odos vientisumas išlieka). Šios traumos pasekmės gali būti labai įvairios, pradedant nuo skausmo ir patinimo, baigiant galimais ilgalaikiais judėjimo sutrikimais.
Ligos priežastis
Šlaunikaulio lūžimo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai atsitinka dėl didelio smūgio jėgos, pavyzdžiui, avarijų, kritimų ar sporto traumų. Be to, lūžimus gali sukelti ir osteoporozė, kuri silpnina kaulus ir padidina jų lūžių riziką. Kitos priežastys gali būti susijusios su kaulų ligomis, kaip osteomielitas, arba su navikais, kurie silpnina kaulinę struktūrą. Tuo pačiu, netinkama mityba, vitaminų trūkumas, ypač vitamino D ir kalcio, taip pat gali prisidėti prie kaulų silpnėjimo.
Rizikos faktoriai
- Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria šlaunikaulio lūžimus dėl kaulų silpnėjimo.
- Osteoporozė – ši liga silpnina kaulus ir padidina lūžių riziką.
- Traumos istorija – anksčiau patirtos traumos gali padidinti riziką ateityje.
- Fizinis aktyvumas – tam tikros sporto šakos, ypač kontaktinės, gali padidinti lūžių riziką.
- Netinkama mityba – vitamino D ir kalcio trūkumas gali silpninti kaulus.
Simptomai
- Pagrindiniai šlaunikaulio lūžimo simptomai apima stiprų skausmą, negebėjimą judėti ar svorio laikymą ant pažeistos kojos, patinimą ir mėlynes aplink lūžimo vietą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir deformacija, ypač jei lūžimas yra atviras. Lūžimo sunkumas gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo, priklausomai nuo lūžio pobūdžio.
Diagnostika
Šlaunikaulio lūžimas diagnozuojamas atliekant fizinį tyrimą, kurio metu gydytojas vertina skausmo vietą, judėjimo galimybes ir atlikdamas rentgeno tyrimus. Rentgeno nuotraukos padeda nustatyti lūžio tipą ir lokalizaciją. Kartais gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant geriau įvertinti lūžio sudėtingumą ir aplinkinių audinių būklę.
Gydymas
Šlaunikaulio lūžimo gydymas priklauso nuo lūžio tipo ir sunkumo. Lengvi lūžiai gali būti gydomi konservatyviai, naudojant gipsą ar ortopedinius įtvarus, leidžiančius kaului sugydyti. Sunkesni lūžiai dažnai reikalauja chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, plokštelių, varžtų ar kitų fiksatorių įdėjimo. Reabilitacija po lūžio yra labai svarbi, siekiant atkurti funkciją ir judėjimą. Fizikinė terapija gali padėti stiprinti raumenis ir atkurti judesių amplitudę. Naujoviškos gydymo galimybės, tokios kaip biologiniai gydymo metodai, taip pat gali būti taikomos siekiant pagreitinti gijimą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas