Smegenų dangalų gerybiniai navikai

Anatomija

Smegenų dangalų gerybiniai navikai, dar vadinami meningiomomis, atsiranda smegenų dangaluose, kurie apima smegenis ir nugaros smegenis. Šie dangalai, vadinami meningomis, turi tris sluoksnius: dura mater (kietasis dangalas), arachnoidea (voratinklinis dangalas) ir pia mater (minkštasis dangalas). Meningiomų augimas gali paveikti šiuos sluoksnius ir aplinkinius smegenų audinius, sukeldamas spaudimą ir galinčius sutrikdyti nervų funkcijas. Dėl šios priežasties šie navikai gali turėti didelį poveikį centrinės nervų sistemos veiklai.

Ligos aprašymas

Meningiomos yra gerybiniai navikai, kurie dažniausiai auga lėtai ir yra lokalizuoti meningose. Nors jie yra gerybiniai, jų augimas gali sukelti rimtų neurologinių simptomų, priklausomai nuo jų vietos ir dydžio. Ši liga yra svarbi, nes nors meningiomos dažniausiai nesukelia metastazių, jos gali sukelti didelį spaudimą smegenims ir nervams, sukeldamos įvairius neurologinius sutrikimus, todėl būtina jas diagnozuoti ir gydyti.

Ligos priežastis

Tikslios meningiomų priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau manoma, kad tam tikri genetiniai veiksniai ir aplinkos poveikis gali prisidėti prie jų atsiradimo. Tyrimai rodo, kad tam tikros genetinės mutacijos, pavyzdžiui, 22 chromosomos pažeidimai, gali būti susiję su meningiomų vystymusi. Be to, radiacinė ekspozicija galvos srityje gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Meningiomos dažniausiai pasitaiko suaugusiems, ypač moterims, vyresnėms nei 40 metų.
• Lytiškai: Moterims meningiomos diagnozuojamos dažniau nei vyrams, todėl hormoniniai veiksniai gali turėti įtakos jų vystymuisi.
• Radiacinė terapija: Asmenys, kurie anksčiau gavo radiacinę terapiją galvos ar kaklo srityje, turi didesnę riziką susirgti šia liga.

Simptomai

• Simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo naviko vietos. Dažniausi simptomai yra galvos skausmai, regėjimo sutrikimai, klausos praradimas, neurologiniai sutrikimai, tokie kaip silpnumas ar tirpimas vienoje kūno pusėje, ir epilepsijos priepuoliai. Kai kurie pacientai gali patirti ir psichinius sutrikimus, priklausomai nuo smegenų dalių, kuriose navikas auga.

Diagnostika

Meningiomos diagnozuojamos naudojant įvairius vaizdavimo metodus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kompiuterinė tomografija (KT). Šie tyrimai leidžia gydytojams įvertinti naviko dydį, vietą ir poveikį aplinkiniams audiniams. Taip pat gali būti atliekami neurologiniai tyrimai, kad būtų įvertinta paciento nervų sistema ir nustatyti galimi funkcijų sutrikimai.

Gydymas

Meningiomų gydymas priklauso nuo naviko dydžio, vietos ir paciento simptomų. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, siekiant pašalinti naviką. Tačiau, jei navikas yra mažas ir nesukelia simptomų, gali būti rekomenduojama stebėti jo augimą. Be chirurgijos, radioterapija gali būti taikoma, ypač jei navikas negali būti visiškai pašalintas. Naujoviškos terapijos, tokios kaip stereotaktinė radiochirurgija, taip pat gali būti naudojamos mažesniems navikams gydyti, kad būtų sumažintas poveikis aplinkiniams audiniams.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas