Smegenų dangalų nepatikslintos ir nežinomos eigos navikai

Anatomija

Smegenų dangalų nepatikslintos ir nežinomos eigos navikai (meningiomos) yra navikai, kurie susidaro iš smegenų dangalų, kurie apgaubia ir apsaugo smegenis. Šie navikai gali paveikti centrinę nervų sistemą, nes jie dažnai susidaro aplink smegenis ir nugaros smegenis. Smegenų dangalai susideda iš trijų sluoksnių: dura mater, arachnoid mater ir pia mater. Dura mater yra išorinis sluoksnis, kuris yra storas ir tvirtas, arachnoid mater yra plonas sluoksnis, o pia mater glaudžiai apgaubia smegenis. Šių dangalų navikai gali sukelti spaudimą aplinkiniams audiniams, sukeldami neurologinius simptomus ir sutrikimus.

Ligos aprašymas

Smegenų dangalų nepatikslintos ir nežinomos eigos navikai yra reta, tačiau potencialiai pavojinga liga. Šie navikai dažnai auga lėtai ir gali būti besimptomiai ilgą laiką, tačiau su laiku jie gali sukelti įvairių neurologinių sutrikimų. Ligą sunku diagnozuoti ankstyvose stadijose, nes simptomai gali būti nespecifiniai ir priminti kitas ligas. Svarbu laiku nustatyti šiuos navikus, kad būtų galima užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams ir užtikrinti tinkamą gydymą.

Ligos priežastis

Šios ligos priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikros genetinės mutacijos gali padidinti meningiomų riziką. Be to, ankstesnės radiacijos terapijos, ypač galvos srityje, gali padidinti šių navikų atsiradimo tikimybę. Taip pat buvo pastebėta, kad tam tikros hormonų pusiausvyros sutrikimai, ypač moterims, gali turėti įtakos navikų augimui.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės turi didesnę riziką susirgti šia liga.
• Lyčių skirtumai: moterys dažniau serga meningiomomis nei vyrai, kas gali būti susiję su hormonų poveikiu.
• Radiacijos poveikis: asmenys, kurie anksčiau gavo radiacijos terapiją galvos srityje, turi didesnę riziką.
• Genetiniai sutrikimai: tam tikri genetiniai sindromai, pavyzdžiui, neurofibromatozė, gali padidinti meningiomų riziką.

Simptomai

• Galvos skausmas: dažnai pirmasis simptomas, kuris gali būti nuolatinis arba episodinis.
• Neurologiniai sutrikimai: gali pasireikšti silpnumas, tirpimas ar koordinacijos sutrikimai.
• Regos sutrikimai: gali pasireikšti dvigubas regėjimas ar regos lauko praradimas.
• Klausos sutrikimai: gali būti laikinas ar nuolatinis klausos praradimas.
• Psichiniai sutrikimai: kai kuriais atvejais gali pasireikšti nuotaikos pokyčiai ar atminties praradimas.

Diagnostika

Diagnozė dažnai pradedama nuo neurologinio tyrimo, kuris apima paciento simptomų ir ligos istorijos įvertinimą. Paprastai atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), kad būtų galima nustatyti naviko buvimą ir jo dydį. Kartais gali prireikti biopsijos, kad būtų galima patvirtinti naviko pobūdį ir pašalinti kitų ligų galimybę.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo naviko dydžio, vietos ir simptomų. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, kurio metu navikas pašalinamas. Jei navikas yra sunkiai pasiekiamas arba nepašalinamas visiškai, gali būti rekomenduojama radiacinė terapija, siekiant sumažinti naviko dydį arba užkirsti kelią jo augimui. Taip pat yra naujų gydymo galimybių, tokių kaip imunoterapija, kuri gali būti taikoma tam tikrais atvejais. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama simptominė terapija, skirta palengvinti ligos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas