Smegenų infarktas dėl nepatikslinto priešsmegeninių (precerebrinių) arterijų užsikimšimo arba susiaurėjimo
Anatomija
Smegenų infarktas dėl nepatikslinto priešsmegeninių arterijų užsikimšimo arba susiaurėjimo tiesiogiai susijęs su žmogaus nervų sistema, ypač su smegenų kraujotaka. Priešsmegeninės arterijos, tokios kaip vidurinė ir priekinė smegenų arterijos, tiekia kraują į smegenų audinius. Kai šios arterijos yra užsikimšusios arba susiaurėjusios, kraujo tiekimas smegenims sutrinka, sukeldamas deguonies trūkumą ir smegenų audinių pažeidimus. Dėl to gali kilti rimtų neurologinių problemų, kurios paveikia tiek motorines, tiek kognityvines funkcijas.
Ligos aprašymas
Smegenų infarktas yra smegenų audinio pažeidimas, atsirandantis dėl kraujo tiekimo sutrikimo, dažniausiai dėl arterijų užsikimšimo. Ši liga gali sukelti negrįžtamus pokyčius smegenų funkcijose, todėl ji yra itin svarbi tiek medicinos, tiek visuomenės sveikatos kontekste. Infarkto metu smegenų ląstelės pradeda žūti dėl deguonies ir maistinių medžiagų trūkumo. Laiku nesuteikus medicininės pagalbos, gali pasireikšti ilgalaikiai neurologiniai sutrikimai arba net mirtis.
Ligos priežastis
Pagrindinės smegenų infarkto priežastys apima kraujo krešulius, kurie gali susidaryti dėl aterosklerozės – arterijų sienelių sustorėjimo ir sukietėjimo. Be to, gali būti ir kitų priežasčių, tokių kaip embolijos, kai kraujo krešuliai ar kitos medžiagos keliauja per kraujotaką ir užkemša mažesnes arterijas. Antra vertus, arterijų susiaurėjimas, sukeltas lėtinių ligų, tokių kaip hipertenzija ir cukrinis diabetas, taip pat gali prisidėti prie infarkto vystymosi.
Rizikos faktoriai
- Amžius – vyresni žmonės yra labiau linkę į smegenų infarktą.
- Genetika – šeimos istorija širdies ir kraujagyslių ligų gali padidinti riziką.
- Rūkymas – tabako vartojimas daro neigiamą poveikį kraujagyslėms.
- Nutukimas – antsvoris prisideda prie arterijų užsikimšimo.
- Fizinis neaktyvumas – sėdimas gyvenimo būdas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
- Hipertenzija – aukštas kraujo spaudimas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių.
- Cukrinis diabetas – diabetas gali pažeisti kraujagysles ir padidinti infarkto riziką.
Simptomai
- Staigus silpnumas ar paralyžius vienoje kūno pusėje, dažnai pasireiškiantis veido, rankos ar kojos srityje.
- Kalbos sutrikimai, tokie kaip nesugebėjimas kalbėti ar suprasti kalbą.
- Regos sutrikimai, įskaitant dvigubą matymą ar regėjimo praradimą.
- Galvos skausmas, kuris gali būti intensyvus ir staiga atsirandantis.
- Koordinacijos praradimas, sunkumai vaikštant ar stovint.
Diagnostika
Smegenų infarkto diagnozė paprastai pradedama nuo klinikinių simptomų vertinimo. Gydytojas gali atlikti neurologinį tyrimą, kad įvertintų paciento būklę. Tolesni tyrimai apima kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kurie padeda nustatyti smegenų pažeidimus ir kraujo tiekimo sutrikimus. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti rizikos veiksnius, tokius kaip cholesterolio kiekis ar krešėjimo sutrikimai.
Gydymas
Smegenų infarkto gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti trombolizę, kai skiriamas vaistas, siekiant ištirpdyti kraujo krešulį, arba antikoaguliantus, kad būtų užkirstas kelias tolesniam krešulių susidarymui. Be to, gali būti skiriami vaistai, mažinantys kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį. Nemedicininiai sprendimai apima reabilitaciją, kuri padeda pacientams atgauti prarastas funkcijas, taip pat gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip neuroprotekciniai vaistai, taip pat yra tiriamos, siekiant sumažinti smegenų pažeidimus ir pagerinti atsigavimą.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas