Smegenų infarktas dėl priešsmegeninių (precerebrinių) arterijų embolijos

Anatomija

Smegenų infarktas dėl priešsmegeninių (precerebrinių) arterijų embolijos yra liga, susijusi su smegenų kraujotakos sutrikimais. Pagrindinės struktūros, kurios yra paveiktos šios ligos, yra smegenys ir kraujagyslių sistema. Priešsmegeninės arterijos, įskaitant vidinę miego arteriją ir jos šakas, tiekia kraują į smegenų audinius, o bet koks kraujo tiekimo sutrikimas gali sukelti smegenų ląstelių žūtį. Dėl šios priežasties svarbu suprasti, kaip šios arterijos yra anatomiškai išsidėsčiusios ir kaip jos sąveikauja su smegenų audiniais, kad užtikrintų jų funkcionalumą.

Ligos aprašymas

Smegenų infarktas, kuris atsiranda dėl embolijos, yra būklė, kai kraujo krešulys arba kita medžiaga užkemša kraujagyslę, apribodama kraujo tiekimą į smegenis. Ši liga gali sukelti rimtų neurologinių pažeidimų, nes smegenys nebegali gauti reikalingo deguonies ir maistinių medžiagų. Smegenų infarktas yra viena iš pagrindinių mirtingumo ir negalios priežasčių visame pasaulyje, todėl jos prevencija ir gydymas yra labai svarbūs sveikatos priežiūros srityje.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra embolijos, kurios gali atsirasti dėl įvairių veiksnių. Tai gali būti širdies ritmo sutrikimai, tokių kaip prieširdžių virpėjimas, arteriosklerozė, kuri sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, bei kraujo krešulių susidarymas. Be to, uždegiminiai procesai, įskaitant vaskulitą, taip pat gali prisidėti prie embolijų formavimosi. Taip pat svarbu pažymėti, kad kai kurie pacientai gali turėti genetinių veiksnių, lemiančių didesnį polinkį į emboliją.

Rizikos faktoriai

• Hipertenzija: Aukštas kraujospūdis gali sukelti kraujagyslių pažeidimus ir prisidėti prie embolijų formavimosi.
• Diabetas: Ši liga dažnai susijusi su kraujagyslių pažeidimais, kurie didina infarkto riziką.
• Rūkymas: Rūkančiųjų kraujagyslės yra labiau pažeidžiamos, o tai didina embolijos tikimybę.
• Cholesterolio kiekis: Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje gali prisidėti prie plokštelių susidarymo kraujagyslėse.
• Fizinio aktyvumo stoka: Sėdimas gyvenimo būdas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti staigus silpnumas arba tirpimas vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimai, regos praradimas, galvos svaigimas ir koordinacijos sutrikimai. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, kuri smegenų dalis buvo paveikta, ir gali būti nuo lengvų iki sunkių, kai pacientas gali prarasti sąmonę arba patirti epilepsijos priepuolius.

Diagnostika

Diagnozė paprastai apima neurologinį tyrimą, kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kad būtų įvertinta smegenų būklė ir nustatyti pažeidimai. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti galimus rizikos veiksnius, tokius kaip cholesterolio kiekis, gliukozės lygis ir krešėjimo rodikliai.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medikamentinį, tiek nemedicininį požiūrį. Medicininiai sprendimai dažnai apima antikoaguliantų ir trombolitikų vartojimą, siekiant ištirpinti kraujo krešulius ir atstatyti kraujo tekėjimą. Be to, gali būti skiriami vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį ir kontroliuojantys kraujospūdį. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pakeitimus, tokius kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip neuroprotektoriai, taip pat yra tiriamos, siekiant pagerinti pacientų prognozę po infarkto.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas