Smegenų infarktas dėl priešsmegeninių (precerebrinių) arterijų trombozės

Anatomija

Smegenų infarktas dėl priešsmegeninių (precerebrinių) arterijų trombozės yra liga, susijusi su smegenų kraujotakos sutrikimais. Priešsmegeninės arterijos, įskaitant miego arterijas ir jų šakas, aprūpina krauju didžiąją dalį smegenų. Kai šios arterijos užsikemša, smegenų audinys negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, kas gali sukelti smegenų pažeidimą. Tokiu būdu paveikiama centrinė nervų sistema, atsakinga už įvairias kūno funkcijas, įskaitant judėjimą, jutimus ir pažinimą.

Ligos aprašymas

Smegenų infarktas dėl priešsmegeninių arterijų trombozės yra rimta būklė, kuri atsiranda, kai kraujo krešuliai blokuoja kraujo tekėjimą į smegenis. Tai gali sukelti smegenų ląstelių žūtį ir gali turėti ilgalaikių pasekmių, tokių kaip paralyžius, kalbos sutrikimai ir kiti neurologiniai deficitas. Ši liga yra svarbi, nes ji yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje, taip pat gali sukelti reikšmingą negalią, todėl laiku nustatyti ir gydyti yra labai svarbu.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys apima trombozės procesus, kurie gali būti sukelti dėl aterosklerozės, kai arterijose susidaro riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų sankaupos. Taip pat gali pasireikšti širdies ritmų sutrikimai, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas, kuris gali sukelti kraujo krešulių formavimąsi širdyje, kurie vėliau gali keliauti į smegenis. Kiti veiksniai, tokie kaip kraujo krešėjimo sutrikimai, gali taip pat prisidėti prie trombozės vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės turi didesnę riziką susirgti.
• Diabetas – padidina kraujagyslių pažeidimo riziką.
• Hipertenzija – aukštas kraujospūdis gali pažeisti kraujagysles.
• Rūkymas – sumažina kraujagyslių elastingumą ir padidina trombozės riziką.
• Nutukimas – susijęs su aterosklerozės rizika.
• Fizinio aktyvumo stoka – sumažina kraujotakos efektyvumą.
• Širdies ligos – tokios kaip koronarinė širdies liga ar prieširdžių virpėjimas.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti staigus vienos kūno pusės silpnumas ar paralyžius, kalbos sutrikimai, regos praradimas vienoje akyje, staigus galvos skausmas, galvos svaigimas ar pusiausvyros praradimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo smegenų pažeidimo masto.

Diagnostika

Diagnozuojant smegenų infarktą, dažniausiai atliekama neurologinė apžiūra, kurios metu vertinami paciento simptomai ir neurologiniai funkcionalumo rodikliai. Taip pat gali būti naudojami vaizdavimo tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kurie padeda nustatyti smegenų pažeidimo plotą ir pobūdį. Be to, atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti kraujo krešėjimo sistemą ir nustatyti galimas rizikas.

Gydymas

Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiu požiūriu, gydymas gali apimti trombolizės terapiją, kuri skirta ištirpinti kraujo krešulius ir atkurti kraujo tekėjimą į smegenis. Be to, gali būti skiriami antikoaguliantai, siekiant užkirsti kelią naujų krešulių formavimuisi. Reabilitacija, įskaitant fizinę, kalbos ir užimtumo terapiją, yra svarbi siekiant atkurti funkcijas po infarkto. Taip pat rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, kad būtų sumažinta rizika vėl susirgti, įskaitant sveiką mitybą, fizinį aktyvumą ir streso valdymą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas