Smegenų sukrėtimas

Ligos aprašymas
Video

Anatomija

Smegenų sukrėtimas yra smegenų trauma, kuri atsiranda dėl smūgio ar staigaus judesio, kuris sukelia smegenų judėjimą viduje kaukolės. Ši trauma gali paveikti smegenų audinį, nervus ir kraujagysles, sukeldama įvairius neurologinius simptomus. Smegenys yra sudėtinga struktūra, kuri apima įvairias sritis, atsakingas už skirtingas funkcijas, tokias kaip judėjimas, jutimai, atmintis ir emocijos. Smegenų sukrėtimas dažnai paveikia smegenų žievę ir subkortikines struktūras, todėl gali pasireikšti funkcijų sutrikimai.

Ligos aprašymas

Smegenų sukrėtimas yra dažniausiai pasitaikanti traumatinė smegenų liga, kuri gali būti lengva, vidutinio sunkumo arba sunki. Ši liga gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, pykinimas, pusiausvyros sutrikimai ir atminties praradimas. Svarbu atkreipti dėmesį į smegenų sukrėtimo požymius, kad būtų galima laiku suteikti pagalbą. Tai ypač svarbu sportininkams, nes nesilaikant atsargumo priemonių, gali pasireikšti ilgalaikiai neurologiniai sutrikimai.

Ligos priežastis

Pagrindinės smegenų sukrėtimo priežastys yra fiziniai smūgiai į galvą, kurie gali atsirasti sporto metu, autoįvykiuose, kritimuose ar kitose nelaimėse. Smegenų sukrėtimas gali įvykti, kai galva patiria staigų judesį, pavyzdžiui, perkeliant kūną greitai ar sukant galvą. Taip pat svarbu paminėti, kad kai kurie žmonės, turintys silpnesnius raumenis ar blogesnę koordinaciją, gali būti labiau linkę patirti smegenų sukrėtimus.

Rizikos faktoriai

  • Sportinė veikla – sportininkai, ypač kontaktiniuose sportuose, yra labiau linkę patirti smegenų sukrėtimus.
  • Amžius – vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės yra labiau pažeidžiami dėl silpnesnių raumenų ir kaulų.
  • Ankstesni smegenų sukrėtimai – asmenys, kurie jau patyrė smegenų sukrėtimus, yra labiau linkę patirti naujus sukrėtimus.

Simptomai

  • Galvos skausmas – dažniausiai pasitaikantis simptomas, kuris gali būti lengvas arba stiprus.
  • Pykinimas ir vėmimas – dažnai pasireiškia po traumos.
  • Pusiausvyros sutrikimai – gali pasireikšti sunkumai vaikščiojant ar stovint.
  • Atminties praradimas – gali būti trumpalaikis arba ilgalaikis, priklausomai nuo sukrėtimo sunkumo.

Diagnostika

Smegenų sukrėtimo diagnozė paprastai pradedama nuo medicininės istorijos ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti neurologinius testus, kad įvertintų paciento būklę. Papildomi tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti atliekami, kad būtų galima išsiaiškinti galimus smegenų pažeidimus.

Gydymas

Smegenų sukrėtimo gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Lengviems atvejams dažniausiai rekomenduojamas poilsis ir simptomų stebėjimas. Gydytojai gali skirti skausmą malšinančius vaistus, jei reikia. Sunkiems atvejams gali prireikti intensyvesnio gydymo, įskaitant fizioterapiją ar net chirurgiją, jei yra rimtų smegenų pažeidimų. Naujausi tyrimai rodo, kad ankstyvas grįžimas prie fizinės veiklos gali padėti greičiau atsigauti, tačiau tai turi būti daroma laikantis gydytojų rekomendacijų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Žymos
angina
arteritas
diagnostika
granuliomatozė
hiperparatirozė
infekcija
insultas
karščiavimas
kosulys
paburkimas
pacientas
sergamumas
sindromas
skausmas
smegenys
sutrikimai
traumos
uždegimas
vaistai
vargina
virusai

Rašyti komentarą