Socialinės fobijos

Anatomija

Socialinė fobija, dar vadinama socialiniu nerimu, yra psichinė liga, kuri tiesiogiai nesusijusi su fizine žmogaus anatomija, tačiau ji gali paveikti nervų sistemą ir smegenų funkcijas. Pagrindinės sritys, susijusios su socialine fobija, yra amygdala, kuri yra atsakinga už emocijų apdorojimą ir baimės reakcijas, bei prefrontalinė žievė, kuri vaidina svarbų vaidmenį socialiniame elgesyje ir sprendimų priėmime. Dėl šių smegenų regionų disfunkcijos žmonės, kenčiantys nuo socialinės fobijos, gali jausti intensyvų nerimą ir baimę socialinėse situacijose.

Ligos aprašymas

Socialinė fobija yra intensyvus ir nuolatinis nerimas dėl socialinių situacijų, kuriose gali būti vertinami kiti žmonės. Tai gali pasireikšti kaip baimė kalbėti viešai, bendrauti su nepažįstamaisiais arba net dalyvauti socialiniuose renginiuose. Ši liga gali žymiai paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą, darbą ir santykius, todėl ji yra svarbi tiek asmeniniam, tiek visuomeniniam kontekstui. Socialinė fobija gali sukelti izoliaciją ir depresiją, todėl svarbu ją atpažinti ir gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinės socialinės fobijos priežastys gali būti genetinės, biologinės ir aplinkos. Tyrimai rodo, kad asmenys, turintys šeimos narių, kenčiančių nuo nerimo sutrikimų, gali turėti didesnę riziką susirgti socialine fobija. Be to, tam tikros smegenų chemijos, pavyzdžiui, serotonino ir dopamino, disbalansas gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Aplinkos veiksniai, tokie kaip traumos, patirtos vaikystėje, ar neigiamos socialinės patirtys, taip pat gali sukelti socialinės fobijos atsiradimą.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos istorija su nerimo sutrikimais gali padidinti riziką.
• Socialinės patirtys – neigiamos patirtys, tokios kaip patyčios ar socialinė izoliacija, gali prisidėti prie ligos atsiradimo.
• Asmenybės bruožai – žmonės, turintys introvertišką ar drovų pobūdį, gali būti labiau linkę į socialinę fobiją.
• Stresas – didelis stresas ar gyvenimo pokyčiai gali išprovokuoti ligos simptomus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima intensyvų nerimą ar baimę socialinėse situacijose, baimę būti vertinamu ar kritikuojamu, išvengimą socialinių renginių, fizinius simptomus, tokius kaip širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys ar pykinimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, pavyzdžiui, nežymios nervozės, iki sunkių, kai žmogus visiškai atsisako dalyvauti socialiniuose renginiuose.

Diagnostika

Socialinės fobijos diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu, kuriame psichiatras ar psichologas atidžiai išklauso paciento istoriją ir simptomus. Gali būti naudojami standartizuoti klausimynai, tokie kaip Socialinio nerimo klausimynas, siekiant įvertinti simptomų sunkumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Svarbu, kad gydytojas išskirtų socialinę fobiją iš kitų psichinių sutrikimų.

Gydymas

Socialinės fobijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra efektyvi gydymo forma, padedanti pacientams keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį. Vaistai, tokie kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), gali būti skiriami simptomams mažinti. Naujausios terapijos galimybės apima eksperimentinius metodus, tokius kaip virtuali realybė, skirta socialiniam nerimui mažinti, ir grupinę terapiją, kuri suteikia galimybę praktikuoti socialinius įgūdžius saugioje aplinkoje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas