Somnabulizmas

Anatomija

Somnabulizmas, dar žinomas kaip miego vaikščiojimas, yra sutrikimas, susijęs su centrinės nervų sistemos veikla. Ši liga dažniausiai pasireiškia miego metu, kai asmuo, atrodo, yra budrus, tačiau iš tikrųjų yra nesąmoningas. Pagrindinės paveiktos sistemos yra nervų sistema, ypač smegenys, kurios reguliuoja miegą ir sąmoningumą. Miego ciklo metu smegenys turi skirtingas fazes, ir somnabulizmas dažniausiai atsiranda per gilią miego fazę, kai organizmas yra atsipalaidavęs, tačiau kai kurie smegenų regionai, atsakingi už judesius, gali būti aktyvūs.

Ligos aprašymas

Somnabulizmas yra parasomnija, tai yra miego sutrikimas, kurio metu asmuo gali vaikščioti, kalbėti ar atlikti kitus veiksmus, nesuvokdamas to, kas vyksta aplink. Tai gali sukelti įvairių pavojų, pavyzdžiui, sužeidimus, nes asmuo gali neatsiminti, kad buvo aktyvus miego metu. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei, santykiams ir kasdieniam funkcionavimui, o taip pat gali būti susijusi su kitais sveikatos sutrikimais.

Ligos priežastis

Somnabulizmo priežastys gali būti įvairios. Vienas iš galimų mechanizmų yra paveldimumas, nes liga dažnai pasitaiko šeimose. Taip pat stresas, nuovargis, miego trūkumas ir tam tikri vaistai gali prisidėti prie šio sutrikimo atsiradimo. Kai kurie tyrimai rodo, kad somnabulizmas gali būti susijęs su kitais miego sutrikimais, tokiais kaip naktinis teroras arba nemiga.

Rizikos faktoriai

• Amžius – somnabulizmas dažniausiai pasitaiko vaikams, tačiau gali tęstis ir suaugus.
• Stresas – didelis stresas ir emocinė įtampa gali padidinti somnabulizmo riziką.
• Miego trūkumas – nuolatinis miego trūkumas gali prisidėti prie šio sutrikimo pasireiškimo.
• Paveldimumas – jei šeimoje yra somnabulizmo atvejų, rizika didėja.

Simptomai

• Pagrindiniai somnabulizmo simptomai apima: vaikščiojimą miegant, kalbėjimą miegant, atlikimą sudėtingų veiksmų, pavyzdžiui, drabužių keitimąsi ar net maisto gaminimą, nesugebėjimą prisiminti veiksmų po miego, neramumą miegant ir galimą agresyvumą, jei asmuo yra sutrikdytas.

Diagnostika

Somnabulizmo diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu ir paciento istorija. Gydytojai gali rekomenduoti miego studijas, kad stebėtų paciento miego ciklus ir elgesį miego metu. Šios studijos gali padėti nustatyti, ar asmuo iš tikrųjų patiria somnabulizmą, ar tai gali būti kitas miego sutrikimas.

Gydymas

Somnabulizmo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Nemedicininiai sprendimai apima miego higienos gerinimą, streso valdymą ir reguliarų miego grafiką. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda reguliuoti miego ciklus. Naujoviškos terapijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat gali būti naudingos gydant somnabulizmą. Svarbu, kad pacientai konsultuotųsi su gydytoju, kad rastų tinkamą gydymą, atsižvelgdami į individualius poreikius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas