Šoninės šlapimo pūslės sienos piktybinis navikas

Anatomija

Šoninės šlapimo pūslės sienos piktybinis navikas yra liga, kuri tiesiogiai veikia šlapimo pūslę – organą, atsakingą už šlapimo kaupimą ir išskyrimą. Šlapimo pūslė yra raumeninis maišelis, esantis dubens srityje, kuris gali išsiplėsti, kad talpintų šlapimą, ir susitraukti, kad jį išstumtų. Piktybiniai navikai gali susidaryti bet kurioje šlapimo pūslės dalyje, tačiau šoninės sienos navikai yra ypač svarbūs, nes jie gali paveikti šlapimo pūslės funkciją ir sukelti komplikacijų, tokių kaip šlapimo takų obstrukcija.

Ligos aprašymas

Šoninės šlapimo pūslės sienos piktybinis navikas yra reta, tačiau rimta onkologinė liga, kuri gali sukelti didelį diskomfortą ir įvairių komplikacijų. Ši liga gali būti agresyvi ir greitai plisti į aplinkinius audinius. Diagnostikuojama dažnai vėlai, nes pradiniai simptomai gali būti nespecifiniai. Šios ligos svarba kyla iš jos potencialo sukelti gyvybei pavojingas būkles, reikalaujančias skubaus gydymo ir stebėjimo.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai manoma, kad genetiniai veiksniai, aplinkos poveikis, pavyzdžiui, cheminiai teršalai, ir lėtinis dirginimas gali sukelti šlapimo pūslės ląstelių mutacijas, kurios veda prie piktybinių navikų atsiradimo. Taip pat svarbu paminėti, kad uždegiminės ligos, tokios kaip intersticinė cistitas, gali padidinti riziką susirgti šiuo naviku.

Rizikos faktoriai

• Rūkymas – tabako dūmai yra žinomas kancerogenas, kuris gali padidinti šlapimo pūslės vėžio riziką.
• Cheminių medžiagų poveikis – ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip anilinas, gali prisidėti prie navikų atsiradimo.
• Lėtinis uždegimas – ilgalaikiai uždegiminiai procesai šlapimo pūslėje gali sukelti ląstelių pokyčius, didinančius vėžio riziką.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga šiuo naviku, nes su amžiumi didėja ląstelių mutacijų tikimybė.
• Vyriška lytis – vyrai dažniau serga šlapimo pūslės vėžiu nei moterys.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti kraują šlapime (hematurija), skausmą šlapinantis, dažną norą šlapintis, skausmą pilvo apačioje ir šlapimo pūslės diskomfortą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir simptomai, susiję su ligos progresavimu, pavyzdžiui, svorio kritimas, apetito praradimas ir bendras silpnumas.

Diagnostika

Šios ligos diagnostika apima kelis žingsnius. Pirmiausia atliekamas klinikinis tyrimas, kurio metu gydytojas išklauso paciento simptomus ir anamnezę. Tolesni tyrimai gali apimti ultragarso, kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), siekiant įvertinti šlapimo pūslės struktūrą. Biopsija, kurioje imamas audinio mėginys iš naviko, yra būtina norint patvirtinti diagnozę ir nustatyti naviko tipą.

Gydymas

Šoninės šlapimo pūslės sienos piktybinio naviko gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir naviko tipo. Galimos gydymo galimybės apima chirurginį naviko pašalinimą, chemoterapiją ir radioterapiją. Pastaraisiais metais taip pat pradėtos taikyti imunoterapijos ir tikslinės terapijos galimybės, kurios gali būti veiksmingos gydant pažengusį vėžį. Be to, pacientams gali būti siūloma paliatyvioji priežiūra, siekiant palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas