Specifinės (izoliuotos) fobijos

Anatomija

Specifinės (izoliuotos) fobijos nėra tiesiogiai susijusios su konkrečiomis anatomijos struktūromis, tačiau jos gali paveikti žmogaus nervų sistemą ir psichologinę būseną. Fobijos metu aktyvuojasi smegenų sritys, atsakingos už emocijas ir baimę, tokios kaip amygdala, kuri yra svarbi apdorojant emocinius atsakus. Šios struktūros veikla gali sukelti fiziologinius atsakus, pavyzdžiui, širdies plakimo pagreitėjimą, prakaitavimą ir kitus streso simptomus, kurie yra susiję su autonomine nervų sistema.

Ligos aprašymas

Specifinės fobijos yra nerimo sutrikimų grupė, kuriai būdingas intensyvus ir neproporcingas baimės jausmas, susijęs su tam tikromis objektais ar situacijomis. Šios fobijos gali apimti įvairius dalykus, pavyzdžiui, aukščio baimę (akrofobiją), gyvūnų baimę (zoofobiją) ar uždarų erdvių baimę (klaustrofobiją). Jos gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, nes žmogus stengiasi vengti situacijų, kurios gali sukelti baimę, o tai gali riboti socialinį gyvenimą ir profesinę veiklą. Fobijų svarba slypi jų poveikyje žmogaus psichologinei sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Ligos priežastis

Specifinės fobijos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažnai jos susijusios su asmeninėmis traumomis ar neigiamomis patirtimis, susijusiomis su konkrečiu objektu ar situacija. Taip pat gali būti genetinis polinkis, nes fobijos dažniau pasitaiko šeimose. Neurologiniai mechanizmai, tokie kaip smegenų struktūrų disbalansas, gali prisidėti prie fobijų vystymosi. Be to, socialiniai ir kultūriniai veiksniai, pavyzdžiui, aplinkos įtaka, taip pat gali turėti reikšmės.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis – šeimos istorija su nerimo sutrikimais gali padidinti riziką.
• Trauminiai įvykiai – neigiamos patirtys, susijusios su konkrečiu objektu ar situacija, gali sukelti fobiją.
• Asmenybės bruožai – žmonės, turintys didesnį nerimo lygį ar jautrumą, gali būti labiau linkę į fobijas.
• Socialinė aplinka – neigiamos socialinės patirtys ar kultūriniai įsitikinimai apie tam tikrus objektus gali skatinti fobijų vystymąsi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti intensyvų baimės jausmą, kuris gali sukelti panikos priepuolius.
• Fiziologiniai simptomai, tokie kaip širdies plakimo pagreitėjimas, prakaitavimas, drebulys ar pykinimas.
• Vengimas situacijų ar objektų, kurie sukelia baimę, gali tapti kasdienio gyvenimo dalimi.
• Psichologiniai simptomai, įskaitant nerimą, depresiją ar socialinę izoliaciją.

Diagnostika

Specifinės fobijos diagnozuojamos remiantis klinikiniu interviu ir psichologiniais vertinimais. Psichiatras ar psichologas gali naudoti standartizuotus klausimynus, kad įvertintų baimės lygį ir jos poveikį kasdieniam gyvenimui. Be to, svarbu atmesti kitas galimas psichologines problemas, kurios gali būti susijusios su panašiais simptomais.

Gydymas

Specifinių fobijų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš efektyviausių terapijų, padedančių žmonėms įveikti fobijas, nes ji moko, kaip keisti neigiamas mintis ir elgesį. Taip pat gali būti taikoma desensibilizacija, kuri apima pamažu didinant kontaktą su bijomu objektu ar situacija. Vaistai, tokie kaip antidepresantai ar nerimo mažinantys vaistai, gali būti skiriami esant sunkioms fobijoms. Naujoviškos terapijos, tokios kaip virtuali realybė, taip pat rodo pažangias galimybes gydant specifines fobijas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas