Specifiniai kalbos ir kalbėjimo raidos sutrikimai

Anatomija

Specifiniai kalbos ir kalbėjimo raidos sutrikimai dažniausiai yra susiję su kalbos organų funkcija ir nervų sistema. Pagrindinės paveiktos struktūros yra smegenys, ypač tos sritys, kurios atsakingos už kalbą, tokios kaip Broca ir Wernicke zonos. Be to, kalbos organai, tokie kaip liežuvis, lūpos, gomurys ir vokaliniai laidai, taip pat atlieka svarbų vaidmenį formuojant garsus ir žodžius. Sutrikus šių struktūrų funkcijai, gali kilti sunkumų tiek kalbos supratime, tiek jos išraiškoje.

Ligos aprašymas

Specifiniai kalbos ir kalbėjimo raidos sutrikimai yra grupė sutrikimų, kurie pasireiškia vaikystėje ir gali turėti ilgalaikį poveikį kalbos gebėjimams. Šie sutrikimai gali apimti kalbos vėlavimą, artikuliacijos problemas, sunkumus suprantant kalbą arba kalbant. Liga yra svarbi, nes kalba yra esminė socialinės komunikacijos priemonė, o sutrikimai gali paveikti vaiko socialinį, emocinį ir akademinį vystymąsi. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, galima pagerinti kalbos įgūdžius ir sumažinti neigiamą poveikį vaiko gyvenimui.

Ligos priežastis

Specifinių kalbos ir kalbėjimo raidos sutrikimų priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra genetiniai veiksniai, kurie gali paveikti kalbos raidos procesus. Taip pat gali turėti įtakos aplinkos veiksniai, tokie kaip socialinė izoliacija, mažas kalbos dirgiklių kiekis šeimoje, ar neurobiologiniai sutrikimai, kurie trukdo smegenų funkcijai. Rizikos veiksniai gali apimti ir ankstyvą gimdymą, žemą gimimo svorį, bei tam tikras sveikatos problemas, kurios gali paveikti vaiko vystymąsi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija kalbos sutrikimų gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – mažas kalbos dirgiklių kiekis ar sunki socialinė aplinka gali turėti neigiamą poveikį.
• Neurologinės problemos – tam tikri neurologiniai sutrikimai gali padidinti kalbos raidos sutrikimų tikimybę.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti kalbos vėlavimą, sunkumus artikuliuojant garsus, netinkamą žodžių naudojimą, sunkumus suprantant kalbą arba nuolatinį kalbėjimo trukdžius. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, pavyzdžiui, šiek tiek pablogėjusios artikuliacijos, iki sunkių, kai vaikas visiškai negali kalbėti ar suprasti kalbos.

Diagnostika

Specifinių kalbos ir kalbėjimo raidos sutrikimų diagnozavimas paprastai apima išsamų vertinimą, kurį atlieka logopedai ar kiti specialistai. Tai gali apimti kalbos ir kalbėjimo testus, stebėjimą, kaip vaikas bendrauja su kitais, bei istorijos rinkimą iš tėvų. Be to, gali būti atlikti neurologiniai tyrimai, siekiant įsitikinti, kad nėra kitų sveikatos problemų, kurios galėtų paveikti kalbos vystymąsi.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Logopedinės terapijos sesijos yra viena iš efektyviausių priemonių, padedančių vaikams tobulinti kalbos įgūdžius. Be to, tėvams gali būti rekomenduojama aktyviai dalyvauti vaiko kalbos vystymesi, skatinant kalbą namuose. Naujausios terapijos galimybės gali apimti technologijų naudojimą, pavyzdžiui, programėles, skirtas kalbos lavinimui, kurios gali padėti vaikams mokytis žodžių ir garsų interaktyviai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas