Splenomegalija

Anatomija

Splenomegalija yra liga, susijusi su blužnies padidėjimu. Blužnis yra organas, esantis kairėje pilvo pusėje, šalia skrandžio ir inkstų. Jis atlieka kelias svarbias funkcijas, įskaitant kraujo filtravimą, senų raudonųjų kraujo kūnelių šalinimą ir imuninės sistemos palaikymą. Padidėjusi blužnis gali paveikti hematologinę sistemą, nes ji yra atsakinga už kraujo ląstelių gamybą ir sunaikinimą. Taip pat, blužnis turi ryšį su kepenimis ir limfine sistema, todėl jo padidėjimas gali turėti įtakos šių organų funkcijoms.

Ligos aprašymas

Splenomegalija yra ne liga, o simptomas, signalizuojantis, kad organizme vyksta tam tikri patologiniai procesai. Ji gali būti įvairių ligų pasekmė, įskaitant infekcijas, vėžį, autoimunines ligas ir kitas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali rodyti rimtas sveikatos problemas ir reikalauti išsamaus tyrimo, kad būtų nustatyta pagrindinė priežastis. Be to, padidėjusi blužnis gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, kraujavimo rizikos didėjimą ir organų disfunkciją.

Ligos priežastis

Pagrindinės splenomegalijos priežastys gali būti labai įvairios. Jos gali apimti:

• Infekcijas, tokias kaip virusinės hepatito, maliarijos ar bakterinės infekcijos.
• Vėžines ligas, tokias kaip limfoma, leukemija ar metastazės iš kitų organų.
• Autoimunines ligas, tokias kaip sisteminė raudonoji vilkligė ar reumatoidinis artritas.
• Kepenų ligas, pavyzdžiui, cirozę, kurios gali sukelti veninį kraujo sąstovį blužnyje.

Rizikos faktoriai

• Infekciniai procesai, ypač tiems, kurie yra susiję su imuninės sistemos silpnėjimu, padidina splenomegalijos riziką.
• Genetiniai veiksniai, susiję su tam tikromis ligomis, gali padidinti riziką.
• Ekspozicija cheminėms medžiagoms, pavyzdžiui, tam tikrų tipų vaistams ar toksinams, gali turėti įtakos blužnies sveikatai.

Simptomai

• Pagrindiniai splenomegalijos simptomai gali būti pilvo skausmas ar diskomfortas kairėje pusėje, nuovargis, anemija, dažnas kraujavimas arba mėlynės, taip pat padidėjęs jautrumas infekcijoms. Kai kuriais atvejais ligos eiga gali būti besimptomė, ypač ankstyvosiose stadijose, tačiau laikui bėgant simptomai gali pasunkėti.

Diagnostika

Splenomegalija diagnozuojama atliekant fizinį tyrimą, kurio metu gydytojas gali pajusti padidėjusią blužnį. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami norint tiksliai įvertinti blužnies dydį ir struktūrą. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti galimas infekcijas ar kraujo sutrikimus.

Gydymas

Splenomegalijos gydymas priklauso nuo pagrindinės ligos priežasties. Jei liga sukelia infekcija, gali būti skiriami antibiotikai ar antivirusiniai vaistai. Vėžinių ligų atveju gali prireikti chemoterapijos, radioterapijos ar chirurginio gydymo. Be to, kai kuriais atvejais, jei blužnis yra labai padidėjęs ir sukelia komplikacijų, gali būti rekomenduojama blužnies pašalinimo operacija (splenektomija). Taip pat svarbu stebėti paciento būklę ir atidžiai vertinti bet kokius simptomus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą gydymą ir reabilitaciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas