Spondilozė

Anatomija

Spondilozė yra degeneracinė stuburo liga, kuri paveikia slankstelius ir tarpslankstelinius diskus. Ši liga dažniausiai pasireiškia kaklo ir juosmens srityse, kur stuburas yra labiausiai apkrautas. Spondilozė sukelia kaulų augimą, vadinamą osteofitais, kurie gali suspausti nervus ir sukelti skausmą. Poveikis gali būti jaučiamas ne tik stubure, bet ir aplinkiniuose audiniuose, įskaitant raumenis, nervus ir sąnarius, dėl to gali pasireikšti įvairūs neurologiniai simptomai.

Ligos aprašymas

Spondilozė yra lėtinė liga, kuri dažniausiai vystosi dėl natūralaus senėjimo proceso, tačiau gali būti ir kitų priežasčių. Liga pasižymi stuburo diskų nusidėvėjimu, slankstelių deformacija ir osteofitų susidarymu. Spondilozė gali sukelti skausmą, judesių ribotumą ir neurologinius simptomus, jei nervai yra suspausti. Ši liga yra svarbi, nes ji gali ženkliai paveikti kasdienį gyvenimą ir bendrą žmogaus sveikatą, sukeldama diskomfortą ir funkcinius apribojimus.

Ligos priežastis

Spondilozės priežastys apima kelis veiksnius. Pagrindinės priežastys yra senėjimas, genetiniai veiksniai, traumos, per didelė stuburo apkrova ir netinkama laikysena. Senėjimo proceso metu stuburo diskai praranda elastingumą ir drėgmę, o tai sukelia jų nusidėvėjimą. Be to, lėtinės apkrovos ir traumos gali skatinti osteofitų susidarymą, kuris prisideda prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – senstant, didėja spondilozės rizika dėl natūralaus stuburo pokyčių.
• Genetika – šeimos istorija gali padidinti ligos tikimybę.
• Fizinė veikla – profesijos, susijusios su sunkiu fiziniu darbu arba ilgalaikiu sėdėjimu, gali padidinti riziką.
• Traumos – ankstesnės stuburo traumos gali prisidėti prie spondilozės vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai spondilozės simptomai apima skausmą, kuris gali būti jaučiamas kakle ar juosmens srityje. Skausmas gali būti nuolatinis arba pasireikšti epizodiškai. Taip pat gali pasireikšti raumenų silpnumas, tirpimas ar dilgčiojimas galūnėse, ypač jei nervai yra suspausti. Judesių ribotumas ir standumas ryte ar po ilgo sėdėjimo taip pat yra dažni simptomai. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti galvos skausmas ir pusiausvyros sutrikimai.

Diagnostika

Spondilozės diagnostika apima išsamų klinikinį tyrimą, kurio metu gydytojas vertina simptomus ir atliekamas fizinis patikrinimas. Papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), gali būti naudojami, siekiant įvertinti stuburo struktūrą ir nustatyti osteofitų buvimą ar kitus pokyčius.

Gydymas

Spondilozės gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiai sprendimai apima skausmą malšinančius vaistus, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) ir fizioterapiją. Fizioterapija gali padėti stiprinti raumenis ir pagerinti lankstumą. Nemedicininiai gydymo būdai apima masažą, akupunktūrą ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio kontrolė ir fizinio aktyvumo didinimas. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip injekcijos su steroidais ar biologinė terapija, taip pat gali būti svarstomos, ypač esant sunkiems simptomams. Galiausiai, chirurginės intervencijos gali būti reikalingos, jei konservatyvus gydymas nesukelia pagerėjimo ir jei yra rimtų neurologinių komplikacijų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas