Spontaninis pneumotoraksas

Anatomija

Spontaninis pneumotoraksas yra būklė, kai oras patenka į pleuros ertmę, kuri yra erdvė tarp plaučių ir krūtinės sienelės. Ši liga susijusi su kvėpavimo sistema, ypač su plaučiais ir pleuros membranomis. Kai oras kaupiasi pleuros ertmėje, jis gali sukelti plaučių suspaudimą, dėl kurio sutrinka normali plaučių funkcija. Anatominiu požiūriu, pneumotoraksas gali paveikti bet kurį plaučių segmentą, priklausomai nuo oro kaupimosi vietos. Tai gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą ir kitus rimtus sutrikimus, todėl svarbu suprasti, kaip ši liga veikia žmogaus anatomiją.

Ligos aprašymas

Spontaninis pneumotoraksas atsiranda, kai oras patenka į pleuros ertmę be akivaizdžių sužalojimų ar traumų. Ši liga gali būti pirminė, kai ji atsiranda be jokių akivaizdžių priežasčių, arba antrinė, kai ji yra susijusi su jau egzistuojančiomis plaučių ligomis. Spontaninis pneumotoraksas gali būti labai rimtas, nes jis gali sukelti staigų kvėpavimo pasunkėjimą ir net mirtį, jei nebus laiku diagnozuotas ir gydomas. Dėl šių priežasčių svarbu žinoti ligos požymius ir simptomus, kad būtų galima laiku reaguoti.

Ligos priežastis

Spontaninio pneumotorakso priežastys gali būti įvairios. Pirminis pneumotoraksas dažnai pasitaiko jauniems, sveikiems vyrams, ir jo priežastys gali būti susijusios su genetiniais veiksniais, pvz., plaučių cistų buvimu arba silpnomis pleuros membranomis. Antrinis pneumotoraksas dažniausiai atsiranda dėl jau egzistuojančių plaučių ligų, tokių kaip lėtinis obstrukcinis plaučių ligas (LOPL), tuberkuliozė ar plaučių vėžys. Be to, plaučių traumos, tokios kaip lūžę šonkauliai, taip pat gali sukelti pneumotoraksą.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai, susiję su spontaniu pneumotoraksu, apima:
• Jaunas amžius: Dažniausiai pasitaiko jauniems vyrams, ypač tiems, kurie yra aukšti ir liekni.
• Rūkymas: Rūkaliai turi didesnę riziką susirgti šia liga.
• Genetiniai veiksniai: Paveldimos ligos, tokios kaip Marfano sindromas, gali didinti riziką.
• Plaučių ligos: Lėtinės plaučių ligos, tokios kaip astma ar LOPL, gali padidinti pneumotorakso tikimybę.

Simptomai

• Pagrindiniai spontaninio pneumotorakso simptomai gali būti:
• Staigus ir aštrus krūtinės skausmas, kuris gali plisti į petį ar nugarą.
• Kvėpavimo pasunkėjimas, kuris gali būti lengvas arba sunkus, priklausomai nuo oro kiekio pleuros ertmėje.
• Sausas kosulys.
• Pajutimas, kad „krūtinė“ yra „tuščia“ arba „didelė“.
• Galvos svaigimas ar nuovargis sunkiais atvejais.

Diagnostika

Spontaninis pneumotoraksas diagnozuojamas naudojant klinikinius tyrimus ir vaizdavimo metodus. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, išklausydamas krūtinę stethoskopu, kad nustatytų neįprastus garsus. Dažniausiai naudojami rentgeno spinduliai, kad būtų galima nustatyti oro buvimą pleuros ertmėje. Taip pat gali būti atliekama kompiuterinė tomografija (KT), kad būtų gautas išsamus vaizdas ir patvirtinta diagnozė.

Gydymas

Spontaninio pneumotorakso gydymas priklauso nuo jo sunkumo. Lengvi atvejai gali būti gydomi stebėjimu ir poilsio, kol oras natūraliai išnyks. Sunkesni atvejai gali reikalauti medicininių procedūrų, tokių kaip pleuros drenažas, kad būtų pašalintas oras iš pleuros ertmės. Kai kuriais atvejais gali būti būtina chirurginė intervencija, ypač jei pneumotoraksas pasikartoja. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, kurios leidžia greičiau atkurti normalią plaučių funkciją ir sumažinti komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas