Sporotrichozė

Anatomija

Sporotrichozė yra grybelinė infekcija, kuri daugiausia paveikia odą ir poodinius audinius, tačiau sunkiomis atvejais gali paveikti ir vidaus organus. Liga yra susijusi su žmogaus odos struktūromis, tokiais kaip epidermis ir dermis, taip pat su limfiniu sistema, nes infekcija gali plisti per limfinius kanalus. Pagrindiniai paveikti organai yra odos sluoksniai, limfmazgiai ir, retai, plaučiai, kai infekcija patenka į organizmą per kvėpavimo takus.

Ligos aprašymas

Sporotrichozė yra grybelinė liga, kurią sukelia Sporothrix schenckii grybelis. Infekcija dažniausiai pasireiškia per odos sužalojimus, kontaktuojant su užkrėstais augalais ar dirvožemiu. Liga gali pasireikšti kaip odos pažeidimai, limfinių mazgų patinimas ir, kai kuriais atvejais, sisteminiai simptomai. Sporotrichozė yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač žmonėms su nusilpusia imunine sistema, ir gali būti supainiota su kitomis dermatologinėmis ligomis.

Ligos priežastis

Pagrindinė sporotrichozės priežastis yra grybelis Sporothrix schenckii, kuris gyvena dirvožemyje, augaluose ir organinėse medžiagose. Infekcija dažniausiai atsiranda, kai grybelis patenka į organizmą per odos pažeidimus. Taip pat galima užsikrėsti įkvėpus grybelio sporas, tačiau tai yra retesnis atvejis. Rizikos faktoriai, tokie kaip imuninės sistemos silpnumas, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Kontaktas su užkrėstais augalais ar dirvožemiu – tai yra dažniausia infekcijos priežastis, ypač dirbantiems žemės ūkyje arba lauko darbuose.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys silpną imuninę sistemą, yra labiau linkę susirgti sporotrichoze.
• Žmonės, turintys odos sužalojimų – atvirų žaizdų buvimas didina riziką užsikrėsti grybelinėmis infekcijomis.

Simptomai

• Pirmieji sporotrichozės simptomai gali būti nedideli odos pažeidimai, kurie gali pasirodyti kaip mazgeliai ar opelės. Vėliau, infekcija gali plisti į limfinius mazgus, sukeldama jų patinimą ir skausmą. Galimi sisteminiai simptomai, tokie kaip karščiavimas, nuovargis ir svorio kritimas, ypač sunkiais atvejais.

Diagnostika

Sporotrichozės diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu tyrimu ir anamneze. Gydytojai gali atlikti odos biopsiją, kad identifikuotų grybelį mikroskopu arba kultivuotų jį laboratorijoje. Taip pat gali būti naudojami serologiniai tyrimai, siekiant nustatyti organizmo atsaką į infekciją.

Gydymas

Sporotrichozės gydymas paprastai apima antimycotinius vaistus, tokius kaip itrakonazolas arba ketokonazolas. Gydymo trukmė gali būti ilga, priklausomai nuo ligos sunkumo. Be to, gali būti taikomos nemedicininės priemonės, tokios kaip žaizdų priežiūra ir higienos palaikymas. Naujausi gydymo būdai apima naujų vaistų tyrimus ir imunoterapiją, tačiau šie metodai dar yra eksperimentiniai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas