Sterilizacija

Anatomija

Sterilizacija nėra liga, o procedūra, skirta tręšimo procesui sustabdyti, o tai dažniausiai vyksta per chirurginę intervenciją, skirtą reprodukcinėms sistemoms. Žmonėms sterilizacija gali paveikti tiek vyrų, tiek moterų reprodukcines sistemas. Vyrams tai paprastai atliekama per vazektomiją, kai perpjaunami spermatozoidų kanalai, o moterims – per tubarinę ligatūrą, kai uždaromi kiaušintakiai. Abi šios procedūros tiesiogiai veikia anatomines struktūras, susijusias su reprodukcija, ir gali turėti ilgalaikį poveikį hormonų lygiui bei lytinei funkcijai.

Ligos aprašymas

Sterilizacija, kaip procedūra, yra svarbi dėl jos poveikio šeimos planavimui ir reprodukcinės sveikatos valdymui. Tai yra pasirinkimas, leidžiantis žmonėms kontroliuoti savo vaisingumą ir sumažinti neplanuotų nėštumų skaičių. Sterilizacija gali būti laikoma galutiniu sprendimu dėl vaisingumo, ir tai dažnai daroma po to, kai šeima jau yra užauginta arba kai asmenys nenori turėti vaikų. Procedūra yra laikoma saugia ir efektyvia, tačiau ji taip pat gali sukelti psichologinių ir fizinių pasekmių.

Ligos priežastis

Pagrindinės sterilizacijos priežastys apima asmeninius pasirinkimus, norą kontroliuoti reprodukciją ir išvengti neplanuotų nėštumų. Rizikos faktoriai, lemiantys žmonių sprendimą atlikti sterilizaciją, gali būti socialiniai, ekonominiai, sveikatos ar asmeninės aplinkybės. Pavyzdžiui, žmonės, turintys tam tikrų sveikatos problemų, gali pasirinkti sterilizaciją kaip būdą išvengti pavojingų nėštumų.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni asmenys dažniau renkasi sterilizaciją, nes jau turi vaikų arba nenori jų turėti.
• Socialinė ir ekonominė padėtis – asmenys, turintys ribotus išteklius, gali pasirinkti sterilizaciją, kad sumažintų vaikų auklėjimo išlaidas.
• Medicininių problemų buvimas – asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų, gali būti rekomenduojama sterilizacija, kad būtų išvengta pavojingų nėštumų.

Simptomai

• Pati sterilizacija nesukelia fizinių simptomų, tačiau gali pasireikšti emociniai ar psichologiniai simptomai, tokie kaip liūdesys ar gailėjimasis dėl atliktos procedūros. Kiti galimi simptomai, susiję su chirurginėmis komplikacijomis, gali būti skausmas, infekcija ar kraujavimas.

Diagnostika

Sterilizacija nėra diagnozė, todėl ji neaptinkama per tradicinius diagnostinius tyrimus. Tačiau prieš atliekant procedūrą, gydytojai gali atlikti išsamius medicininius įvertinimus, kad įsitikintų, jog pacientas yra tinkamas kandidatas. Tai gali apimti fizinį tyrimą, istorijos surinkimą ir kartais papildomus tyrimus, kad būtų įvertinta bendra sveikatos būklė.

Gydymas

Sterilizacija nėra gydymas, bet procedūra, skirta vaisingumo kontrolės užtikrinimui. Gydymo galimybės po sterilizacijos gali apimti reversines procedūras, tačiau jos ne visada yra sėkmingos. Medicininiai sprendimai po sterilizacijos gali apimti hormonų terapiją ar kitus metodus, skirtus reprodukcinei sveikatai gerinti, tačiau jie priklauso nuo individualių poreikių ir sveikatos būklės. Naujausios terapijos galimybės gali apimti genetinius tyrimus ir kitas inovatyvias technologijas, skirtas vaisingumo atstatymui, kai tai yra įmanoma.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas