Stiklakūnio atšokimas

Anatomija

Stiklakūnio atšokimas yra liga, susijusi su akies stiklakūnio struktūra, kuri užpildo akies ertmę tarp lęšio ir tinklainės. Stiklakūnis yra gelio tipo medžiaga, sudaryta iš vandens, kolageno ir hialurono rūgšties. Jo pagrindinė funkcija yra palaikyti akies formą ir leisti šviesai praeiti link tinklainės. Su amžiumi stiklakūnio struktūra gali keistis, todėl jis gali atsiskirti nuo tinklainės, kas sukelia įvairius regėjimo sutrikimus.

Ligos aprašymas

Stiklakūnio atšokimas (dar vadinamas stiklakūnio atsiskyrimu) yra procesas, kai stiklakūnio medžiaga atsiskiria nuo tinklainės. Tai gali įvykti natūraliai, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali būti ir kitų priežasčių. Ši liga gali sukelti regėjimo sutrikimus, tokius kaip mirgėjimas, plūduriuojančios dėmės ar net regėjimo praradimas. Stiklakūnio atšokimas yra svarbus, nes jis gali sukelti rimtesnes problemas, tokias kaip tinklainės atšoka.

Ligos priežastis

Stiklakūnio atšokimo priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima:

• Amžiaus pokyčiai: su amžiumi stiklakūnis praranda savo elastingumą ir gali lengviau atsiskirti.
• Traumos: akies trauma gali sukelti stiklakūnio atšokimą.
• Regėjimo sutrikimai: kai kurie regėjimo sutrikimai gali padidinti riziką, kad stiklakūnis atsiskirs.
• Diabetas: diabetas gali paveikti akies struktūras ir padidinti stiklakūnio atšokimo riziką.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 50 metų žmonės turi didesnę stiklakūnio atšokimo riziką.
• Akies traumos: bet kokia trauma, kuri paveikia akį, gali sukelti stiklakūnio atšokimą.
• Regėjimo sutrikimai: žmonės su trumparegystė ar kitomis regėjimo problemomis yra labiau pažeidžiami.
• Diabetas: diabetu sergantys asmenys dažnai patiria akių komplikacijas, įskaitant stiklakūnio atšokimą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti: mirgėjimas akyse, plūduriuojančios dėmės, tamsios dėmės regėjimo lauke arba staigus regėjimo pablogėjimas.
• Kai kuriems žmonėms simptomai gali būti lengvi ir neįtakingi, tačiau kiti gali patirti didesnį diskomfortą ir regėjimo praradimą.

Diagnostika

Stiklakūnio atšokimui diagnozuoti gydytojai paprastai atlieka akių tyrimus, įskaitant regėjimo aštrumo testą ir funduso tyrimą, siekiant įvertinti tinklainės būklę. Taip pat gali būti naudojami ultragarsiniai tyrimai, kad būtų galima geriau įvertinti stiklakūnio ir tinklainės sąveiką.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų. Daugeliu atvejų stiklakūnio atšokimas nereikalauja gydymo ir simptomai gali išnykti savaime. Tačiau, jei yra komplikacijų, tokių kaip tinklainės atšoka, gali prireikti chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, vitrektomijos. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama reguliariai tikrinti akis, kad būtų galima stebėti ligos eigą ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima lazerinę terapiją, kuri gali padėti gydyti tinklainės problemas, susijusias su stiklakūnio atšokimu.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas