Stiklakūnio ligos

Anatomija

Stiklakūnio liga, dar vadinama stiklakūnio atskyrimo sindromu, susijusi su akies stiklakūnio kūno pokyčiais. Stiklakūnio kūnas, esantis tarp lęšiuko ir tinklainės, yra gelio tipo medžiaga, kuri palaiko akies formą ir leidžia šviesai praeiti į tinklainę. Šios ligos atveju stiklakūnio kūnas gali pradėti skaidytis, trauktis arba atsiskirti nuo tinklainės, kas gali paveikti regėjimo funkciją ir sukelti įvairius simptomus. Paveiktos struktūros apima akies tinklainę ir stiklakūnio kūną, kurie yra esminiai akies anatomijos komponentai.

Ligos aprašymas

Stiklakūnio liga apibūdinama kaip progresuojantis procesas, kurio metu stiklakūnio kūnas praranda savo gelio konsistenciją ir gali sukelti tinklainės atskyrimą. Tai gali pasireikšti tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus žmonių tarpe, tačiau dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus asmenims. Liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtus regėjimo sutrikimus, tokius kaip neryškus matymas, šviesos blyksniai ar net aklumas, jei tinklainė visiškai atsiskiria.

Ligos priežastis

Stiklakūnio ligos priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima natūralų senėjimo procesą, kai stiklakūnio kūnas su laiku praranda savo elastingumą ir skaidrumą. Taip pat gali būti trauminiai sužalojimai, kurie sukelia stiklakūnio kūno pokyčius. Be to, tam tikros ligos, tokios kaip diabetinė retinopatija, gali prisidėti prie stiklakūnio ligos vystymosi. Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos šios ligos atsiradimui.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 50 metų asmenys yra labiau linkę į stiklakūnio ligą, nes su amžiumi atsiranda natūralių pokyčių akies struktūroje.
• Traumos – akies sužalojimai gali padidinti riziką, ypač jei jie sukelia stiklakūnio kūno atskyrimą.
• Diabetas – diabetinė retinopatija gali prisidėti prie stiklakūnio ligos vystymosi.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Simptomai

• Pagrindiniai stiklakūnio ligos simptomai gali būti šviesos blyksniai, plūduriuojančios dėmės akyse, neryškus matymas ir regėjimo lauko praradimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir tinklainės būklės.

Diagnostika

Stiklakūnio ligai diagnozuoti naudojami keli tyrimai. Oftalmologas atlieka išsamų akių tyrimą, kuriame gali būti naudojama tinklainės ir stiklakūnio kūno vizualizacija, pavyzdžiui, naudojant oftalmoskopiją arba ultragarso tyrimus. Taip pat gali būti atliekami specialūs testai, siekiant įvertinti regėjimo aštrumą ir tinklainės būklę.

Gydymas

Stiklakūnio ligos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų. Lengvų simptomų atveju gali būti rekomenduojama stebėti ligą ir reguliariai lankytis pas gydytoją. Sunkesniais atvejais, kai simptomai yra ryškūs arba yra tinklainės atskyrimo rizika, gali prireikti chirurginės intervencijos, tokios kaip vitrektomija, kurios metu pašalinamas stiklakūnio kūnas. Neseniai atsiradusios terapijos galimybės, tokios kaip lazerinė terapija, taip pat gali būti naudojamos tinklainės atskyrimui gydyti. Svarbu, kad pacientai būtų informuoti apie savo būklę ir reguliariai tikrintų akis, kad būtų galima laiku reaguoti į galimus pokyčius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas