Storosios (gaubtinės) žarnos karcinoma in situ

Anatomija

Storosios žarnos karcinoma in situ yra susijusi su gaubtine žarna, kuri yra viena iš storosios žarnos dalių. Gaubtinė žarna yra atsakinga už maisto medžiagų absorbciją ir atliekų formavimą, o jos struktūra susideda iš keturių sluoksnių: gleivinės, raumeninio sluoksnio, poodinio sluoksnio ir serozinio sluoksnio. Ši liga prasideda gleivinėje, kurioje susidaro nenormalūs ląstelių augimo procesai, kurie gali vėliau išplisti į gilesnius sluoksnius ir sukelti rimtesnes problemas. Paveikta gaubtinė žarna yra svarbi virškinimo sistemos dalis, todėl bet kokie jos pažeidimai gali turėti didelį poveikį visam organizmui.

Ligos aprašymas

Storosios žarnos karcinoma in situ yra ankstyvoji vėžio stadija, kai vėžinės ląstelės yra lokalizuotos tik gleivinėje ir dar nėra prasiskverbusios į gilesnius audinius. Tai yra svarbi liga, nes ankstyvas jos nustatymas gali ženkliai pagerinti gydymo rezultatus. Ši liga gali būti besimptomė, tačiau, jei ji nebus gydoma, gali išsivystyti į invazinę storosios žarnos karcinomą, kuri gali sukelti rimtesnes komplikacijas, įskaitant metastazes į kitus organus.

Ligos priežastis

Storosios žarnos karcinomos in situ priežastys gali būti įvairios. Pagrindiniai veiksniai apima genetinius pokyčius, kurie gali sukelti ląstelių augimo reguliavimo sutrikimus. Taip pat yra žinoma, kad lėtinis uždegimas, pavyzdžiui, dirginimas, susijęs su uždegiminėmis žarnų ligomis, gali padidinti ligos riziką. Hormoniniai veiksniai, mitybos įpročiai ir gyvenimo būdo pasirinkimai, tokie kaip rūkymas ir fizinio aktyvumo stoka, taip pat gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 50 metų žmonės yra labiau linkę susirgti storosios žarnos karcinoma.
• Genetinė polinkis – šeimos istorija, ypač jei šeimos nariai sirgo storosios žarnos vėžiu.
• Uždegiminės žarnų ligos – tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas.
• Mitybos įpročiai – didelis raudonos mėsos ir perdirbtų maisto produktų vartojimas.
• Fizinis aktyvumas – sėdimas gyvenimo būdas gali padidinti ligos riziką.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali būti lengvi ir apimti pilvo skausmus, diskomfortą ar pūtimą.
• Vėliau gali pasireikšti kraujas išmatose, svorio netekimas be aiškios priežasties, nuovargis ir anemija.
• Kai kuriais atvejais gali pasireikšti žarnyno obstrukcija, sukelianti stiprų skausmą ir pykinimą.

Diagnostika

Storosios žarnos karcinomos in situ diagnozė dažniausiai atliekama naudojant kolonoskopiją, kurios metu gydytojas gali vizualiai apžiūrėti gaubtinę žarną ir paimti biopsiją. Papildomi tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami siekiant nustatyti ligos išplitimą. Kraujo tyrimai, įskaitant hemoglobino ir išmatų kraujo tyrimus, taip pat gali padėti diagnozuoti šią ligą.

Gydymas

Storosios žarnos karcinomos in situ gydymo galimybės apima chirurginį pašalinimą, kuris gali būti laikomas efektyviausia gydymo forma. Priklausomai nuo ligos stadijos ir paciento sveikatos, gali būti taikomos ir papildomos terapijos, tokios kaip chemoterapija ar radioterapija, siekiant sumažinti recidyvo riziką. Naujos terapijos galimybės, įskaitant imunoterapiją ir tikslinę terapiją, taip pat yra tiriamos, siekiant pagerinti gydymo rezultatus. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveikesnė mityba ir fizinis aktyvumas, gali turėti teigiamą poveikį gydymo rezultatams ir ligos prevencijai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas