Storosios (gaubtinės) žarnos piktybinis navikas

Anatomija

Storoji žarna, dar vadinama gaubtine žarna, yra virškinimo sistemos dalis, esanti tarp plonosios žarnos ir tiesiosios žarnos. Ji susideda iš kelių dalių: aklosios žarnos, kylančiosios, skersinės, leidžiančiosios ir sigminės žarnos. Storosios žarnos funkcijos apima vandens ir elektrolitų absorbciją, maisto likučių fermentaciją bei išmatų formavimą. Piktybiniai navikai, atsirandantys šioje zonoje, gali paveikti visą virškinimo sistemą, sukelti komplikacijų, tokių kaip obstrukcija, kraujavimas ar metastazės kitose organų sistemose.

Ligos aprašymas

Storosios žarnos piktybinis navikas, dažniausiai vadinamas storosios žarnos vėžiu, yra onkologinė liga, kuriai būdingas nenormalus ląstelių augimas šioje žarnoje. Ši liga gali prasidėti kaip adenoma – gerybinis polipas, kuris laikui bėgant gali transformuotis į piktybinį naviką. Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų, ypač išsivysčiusiose šalyse, todėl jo ankstyva diagnostika ir gydymas yra itin svarbūs siekiant sumažinti mirtingumą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Pagrindinės storosios žarnos piktybinio naviko priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai nustatė keletą veiksnių, galinčių prisidėti prie ligos vystymosi. Tai apima genetinius veiksnius, kurie gali padidinti polinkį susirgti, pavyzdžiui, šeiminė polipozė. Taip pat svarbūs aplinkos veiksniai, tokie kaip mityba, kurioje gausu raudonos mėsos ir perdirbtų maisto produktų, bei mažas skaidulų kiekis. Kita priežastis gali būti uždegiminės žarnų ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas, kurios didina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Rizika didėja vyresniems nei 50 metų žmonėms.
• Šeimos anamnezė: Paveldimumas, jei šeimoje buvo storosios žarnos vėžio atvejų.
• Mityba: Dieta, kurioje gausu raudonos mėsos, perdirbtų produktų ir mažai skaidulų.
• Rūkymas: Tabako vartojimas susijęs su didesne storosios žarnos vėžio rizika.
• Fizinio aktyvumo stoka: Sėdimas gyvenimo būdas gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Simptomai

• Pirmieji storosios žarnos vėžio simptomai gali būti lengvi ir nespecifiniai, pavyzdžiui, pilvo skausmas, pūtimas ar diskomfortas. Vėliau gali pasireikšti kraujavimas iš išmatų, pokyčiai išmatų konsistencijoje (viduriavimas ar vidurių užkietėjimas), svorio kritimas, nuovargis ir apetito praradimas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti žarnyno obstrukcija, kuri reikalauja skubios medicininės intervencijos.

Diagnostika

Storosios žarnos piktybinio naviko diagnostika apima kelis svarbius tyrimus. Pradžioje gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir paklausti apie simptomus. Kolonoskopija yra viena iš pagrindinių diagnostinių procedūrų, leidžiančių tiesiogiai apžiūrėti storąją žarną ir paimti audinių mėginius biopsijai. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, įskaitant naviko žymenų tyrimus, ir vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT), siekiant nustatyti, ar navikas išplito į kitas kūno dalis.

Gydymas

Storosios žarnos piktybinio naviko gydymas priklauso nuo ligos stadijos, naviko tipo ir bendros paciento sveikatos. Pagrindinės gydymo galimybės apima chirurgiją, kurios metu pašalinamas navikas ir aplinkiniai audiniai, chemoterapiją, kuri padeda sumažinti naviko dydį ir sunaikinti vėžio ląsteles, bei radioterapiją, naudojamą po operacijos arba kaip paliatyvus gydymas. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip biologinė terapija ir imunoterapija, taip pat gali būti taikomos tam tikriems pacientams, ypač tiems, kuriems vėžys pasikartojo arba išplito.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas