Storosios (gaubtinės) žarnos piktybinis navikas, nepatikslintas

Anatomija

Storosios žarnos piktybinis navikas, nepatikslintas, yra susijęs su gaubtine žarna, kuri yra paskutinė virškinimo trakto dalis, atsakinga už maisto likučių vandens absorbciją ir išmatų formavimą. Gaubtinė žarna, sudaryta iš keturių segmentų – cecum, ascendentinė, skersinė ir descendentinė žarna, galiausiai baigiasi ties tiesiąja žarna. Piktybiniai navikai šioje srityje gali paveikti tiek gleivinę, tiek gilesnius audinius, todėl jie gali turėti įtakos ne tik virškinimo funkcijoms, bet ir bendram organizmo sveikatai. Navikų augimas gali sukelti uždegimą, kraujavimą ir sutrikdyti maisto medžiagų absorbciją.

Ligos aprašymas

Storosios žarnos piktybinis navikas, nepatikslintas, yra vėžys, kuris vystosi gaubtinėje žarnoje, tačiau jo tiksli morfologinė klasifikacija nėra nustatyta. Ši liga yra svarbi, nes ji yra viena iš dažniausių onkologinių ligų pasaulyje ir gali turėti sunkių pasekmių, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Piktybiniai navikai išsivysto iš polipų, kurie gali būti nekenksmingi, tačiau laikui bėgant gali transformuotis į vėžinius audinius. Liga dažnai yra besimptomė ankstyvosiose stadijose, todėl diagnostika ir prevencija yra itin svarbios.

Ligos priežastis

Pagrindinės storosios žarnos piktybinio naviko priežastys gali būti genetiniai veiksniai, aplinkos poveikis, mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas. Genetiniai veiksniai apima šeimyninę polinkį, pavyzdžiui, paveldimus sindromus, tokius kaip Lynch sindromas. Aplinkos veiksniai, tokie kaip rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas ir tam tikri cheminiai junginiai, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Mityba, kurioje trūksta skaidulų, o gausu raudonos mėsos ir perdirbtų maisto produktų, taip pat yra rizikos veiksnys.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 50 metų žmonės dažniau serga šia liga.
• Šeimos istorija – jei šeimoje buvo storosios žarnos vėžio atvejų, rizika yra didesnė.
• Gyvenimo būdas – nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas ir rūkymas gali padidinti riziką.
• Chroniškos uždegiminės žarnų ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali būti nespecifiniai, pavyzdžiui, nuovargis, svorio kritimas, pilvo skausmas ar diskomfortas.
• Vėlesnėse stadijose gali pasireikšti kraujavimas iš išmatų, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, kuris trunka ilgiau nei kelias dienas.
• Taip pat gali pasireikšti žarnyno obstrukcija, sukelianti stiprų skausmą ir vėmimą.

Diagnostika

Storosios žarnos piktybinio naviko diagnozė paprastai apima kelis tyrimus. Pirmiausia atliekamas šeimos ir asmeninės istorijos įvertinimas, po to gali būti rekomenduojama kolonoskopija, kurios metu gydytojas gali vizualizuoti storąją žarną ir paimti biopsiją. Be to, gali būti atlikti vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant nustatyti naviko išplitimą ir galimas metastazes.

Gydymas

Storosios žarnos piktybinio naviko gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir gali apimti chirurginę intervenciją, chemoterapiją ir radioterapiją. Chirurgija dažnai yra pagrindinis gydymo metodas, kuriuo siekiama pašalinti naviką ir aplinkinius audinius. Chemoterapija ir radioterapija gali būti taikomos kaip papildomi gydymo metodai, ypač pažengusiose ligos stadijose. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir taikinius terapijas, kurios veikia specifinius vėžio ląstelių mechanizmus, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą ir sumažinti šalutinį poveikį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas