Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai

Anatomija

Storoji žarna, dar vadinama gaubtine žarna, yra virškinimo sistemos dalis, kuri prasideda nuo plonosios žarnos ir baigiasi ties tiesiąja žarna. Ji yra sudaryta iš kelių dalių: aklosios žarnos, kylančiosios, skersinės, leistinės ir nusileidžiančiosios žarnos. Storosios žarnos funkcija yra vandens ir elektrolitų absorbcija, taip pat išmatų formavimas ir saugojimas. Piktybiniai navikai šioje srityje gali paveikti visus šiuos organus, sukeldami sutrikimus jų veikloje ir galinčius sukelti rimtų sveikatos problemų.

Ligos aprašymas

Storosios žarnos piktybiniai navikai, dažniausiai žinomi kaip storosios žarnos vėžys, yra onkologinė liga, kuri atsiranda, kai ląstelės storosios žarnos gleivinėje pradeda nekontroliuojamai daugintis. Ši liga dažniausiai vystosi iš adenomatinių polipų, kurie yra gerybiniai augliai. Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų pasaulyje, todėl jo prevencija ir ankstyva diagnostika yra itin svarbūs siekiant sumažinti mirtingumą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Storosios žarnos piktybinių navikų priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima genetinius veiksnius, pavyzdžiui, šeiminį polinkį į vėžį, ir tam tikras genetines sindromas, tokias kaip šeimyninė adenominė polipozė. Be to, mitybos įpročiai, pavyzdžiui, didelis raudonos mėsos ir perdirbtų maisto produktų vartojimas, gali padidinti riziką. Taip pat svarbios ir aplinkos veiksniai, tokie kaip rūkymas, alkoholis ir nutukimas, kurie gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 50 metų asmenys yra labiau linkę susirgti storosios žarnos vėžiu.
• Genetika: jei šeimoje buvo storosios žarnos vėžio atvejų, rizika padidėja.
• Mityba: dieta, kurioje gausu raudonos mėsos ir mažai vaisių bei daržovių, gali didinti riziką.
• Fizinis aktyvumas: sėdimas gyvenimo būdas gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Rūkymas ir alkoholis: šie įpročiai yra susiję su didesne rizika susirgti storosios žarnos vėžiu.

Simptomai

• Pradžioje liga gali būti besimptomė, tačiau vėliau gali pasireikšti simptomai, tokie kaip kraujavimas iš išmatų, pilvo skausmai, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, svorio kritimas, nuovargis ir apetito praradimas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir žarnų obstrukcija, kuri sukelia stiprų pilvo skausmą.

Diagnostika

Storosios žarnos piktybinių navikų diagnostika apima kelis tyrimus. Dažniausiai naudojami kolonoskopija, kurios metu gydytojas gali tiesiogiai apžiūrėti storąją žarną ir, jei reikia, paimti biopsiją. Taip pat atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti naviko žymenų lygį, ir vaizdavimo tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija, kurie padeda nustatyti naviko išplitimą organizme.

Gydymas

Storosios žarnos piktybinių navikų gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir apima kelias galimybes. Chirurgija yra pagrindinis gydymo būdas, kurio metu pašalinamas navikas ir aplinkiniai audiniai. Be to, gali būti taikoma chemoterapija ir radioterapija, ypač jei navikas yra pažengęs. Naujoviškos terapijos, tokios kaip imunoterapija ir taikinė terapija, taip pat tampa vis populiaresnės ir gali būti naudojamos kaip papildomas gydymo metodas. Svarbu, kad gydymo planą sudarytų gydytojų komanda, atsižvelgdama į individualius paciento poreikius ir ligos charakteristikas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas