Storosios žarnos Krono (Crohn) liga

Anatomija

Storosios žarnos Krono liga, dar žinoma kaip Crohn liga, yra uždegiminė žarnų liga, kuri gali paveikti bet kurią virškinimo trakto dalį, tačiau dažniausiai pažeidžia storąją žarną ir plonąją žarną. Liga sukelia uždegimą, kuris gali prasidėti nuo gleivinės ir plisti į visus žarnyno sluoksnius. Dėl šio uždegimo gali atsirasti opų, randų ir netgi žarnyno obstrukcijos. Paveiktos žarnos dalys gali tapti siauresnės, o tai trukdo maisto ir skysčių judėjimui, sukeldamos papildomų komplikacijų. Tokiu būdu liga tiesiogiai veikia virškinimo sistemą, o jos pasekmės gali turėti įtakos ir kitoms organizmo sistemoms, pavyzdžiui, imuninei ir endokrininei sistemai.

Ligos aprašymas

Krono liga yra lėtinė, uždegiminė žarnų liga, kurios tiksli priežastis vis dar nėra visiškai suprantama. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai diagnozuojama jauniems suaugusiems. Ji gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant pilvo skausmą, viduriavimą, svorio kritimą ir nuovargį. Kadangi liga gali paveikti bet kurią žarnyno dalį, simptomai gali labai skirtis, o tai daro diagnozę ir gydymą sudėtingesniais. Krono liga yra svarbi, nes ji ne tik daro įtaką pacientų gyvenimo kokybei, bet ir gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip žarnyno plyšimas ar fistulių susidarymas.

Ligos priežastis

Krono ligos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ji yra autoimuninė liga, kurioje organizmo imuninė sistema klaidingai puola sveikas žarnyno ląsteles. Galimi veiksniai, prisidedantys prie ligos vystymosi, yra genetiniai polinkiai, aplinkos veiksniai, infekcijos ir netgi mitybos įpročiai. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys šeimos narių, sergančių Krono liga, turi didesnę riziką susirgti šia liga. Be to, rūkymas yra vienas iš žinomų rizikos veiksnių, kuris gali pabloginti ligos simptomus ir paūmėjimus.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti Krono liga.
• Aplinkos veiksniai – gyvenimo būdas, mityba ir aplinkos užterštumas gali turėti įtakos ligos vystymuisi.
• Rūkymas – rūkantieji dažniau serga Krono liga ir patiria sunkius simptomus.
• Imuninė sistema – autoimuniniai procesai gali prisidėti prie žarnyno uždegimo.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima pilvo skausmą, viduriavimą (dažnai su krauju), svorio kritimą, nuovargį ir apetito praradimą. Kai kurie pacientai gali patirti ir karščiavimą, o kai kuriais atvejais gali atsirasti komplikacijų, tokių kaip žarnyno obstrukcija ar fistulės. Simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, o jų pasireiškimas gali svyruoti nuo periodinių paūmėjimų iki ilgalaikio remisijos laikotarpio.

Diagnostika

Krono ligos diagnozė paprastai pradedama nuo anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti įvairius tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai (patikrinti uždegimo rodiklius), išmatų tyrimai (patikrinti kraują ar infekcijas), endoskopiniai tyrimai (pavyzdžiui, kolonoskopija, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti žarnyną) ir vaizdo tyrimai (pvz., MRT ar KT). Šie tyrimai padeda nustatyti uždegimo laipsnį ir lokalizaciją, taip pat atmesti kitas galimas ligas.

Gydymas

Krono ligos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai gali apimti vaistus, tokius kaip priešuždegiminiai vaistai, imunomoduliatoriai ir biologinė terapija, kurios tikslas yra sumažinti uždegimą ir užkirsti kelią paūmėjimams. Nemedicininiai sprendimai gali apimti dietos korekcijas, psichologinę pagalbą ir gyvenimo būdo pokyčius. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip biologinė terapija ir nauji vaistai, nuolat vystosi, siekiant geriau valdyti ligą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas