Storosios žarnos, tiesiosios žarnos, išangės ir analinio kanalo gerybiniai navikai

Anatomija

Storosios žarnos, tiesiosios žarnos, išangės ir analinio kanalo gerybiniai navikai yra susiję su virškinimo sistemos anatomija, ypač su žarnyno struktūromis. Storoji žarna, sudaryta iš cecum, kolonų ir tiesiosios žarnos, atlieka svarbų vaidmenį maisto virškinime ir vandens absorbcijoje. Tiesioji žarna, esanti tarp storosios žarnos ir išangės, yra paskutinė virškinimo trakto dalis, kurioje kaupiasi išmatos. Analinis kanalas, esantis išangės srityje, leidžia išmatoms išeiti iš organizmo. Gerybiniai navikai gali atsirasti bet kurioje iš šių struktūrų, tačiau dažniausiai jie formuojasi tiesiojoje žarnoje ir storosios žarnos srityje.

Ligos aprašymas

Storosios žarnos, tiesiosios žarnos, išangės ir analinio kanalo gerybiniai navikai yra ne piktybiniai augimai, kurie gali pasireikšti šiose žarnyno dalyse. Šie navikai gali būti polipai, adenomos arba lipomos, ir nors jie nėra vėžiniai, jie gali tapti piktybiniais, jei nebus laiku diagnozuoti ir gydyti. Gerybiniai navikai dažnai yra besimptomiai, tačiau kai kuriais atvejais jie gali sukelti diskomfortą, kraujavimą ar kitus simptomus. Šios ligos svarba slypi jos galimybėje virsti piktybiniu naviku, todėl reguliari medicininė priežiūra ir ankstyva diagnostika yra būtinos.

Ligos priežastis

Gerybinių navikų priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali prisidėti prie jų atsiradimo. Genetiniai faktoriai, pavyzdžiui, šeiminė polipozė, gali didinti riziką. Taip pat manoma, kad mitybos įpročiai, tokie kaip didelis raudonos mėsos vartojimas ir mažas skaidulų kiekis, gali prisidėti prie gerybinių navikų formavimosi. Be to, uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas, gali padidinti riziką susirgti gerybiniais navikais.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 50 metų žmonės turi didesnę riziką susirgti gerybiniais navikais.
• Genetinė predispozicija: šeimose, kuriose yra buvę gerybinių ar piktybinių žarnyno navikų, rizika yra didesnė.
• Mityba: mažas skaidulų kiekis ir didelis raudonos mėsos vartojimas gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Uždegiminės žarnyno ligos: asmenys, sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis, turi didesnę riziką.

Simptomai

• Gerybiniai navikai dažnai nesukelia jokių simptomų, tačiau kai kurie žmonės gali patirti diskomfortą pilvo srityje, kraujavimą iš išangės, išmatų pokyčius arba vidurių užkietėjimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir žarnyno obstrukcija, kuri reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika

Storosios žarnos, tiesiosios žarnos, išangės ir analinio kanalo gerybinių navikų diagnostika paprastai prasideda nuo išsamaus medicininio istorijos ir fizinio tyrimo. Papildomi tyrimai, tokie kaip kolonoskopija, leidžia gydytojui vizualizuoti žarnyno gleivinę ir, jei reikia, paimti biopsiją. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti naviko dydį ir vietą.

Gydymas

Gerybinių navikų gydymas priklauso nuo jų tipo, dydžio ir simptomų. Daugeliu atvejų, jei navikai yra mažo dydžio ir nesukelia simptomų, jie gali būti stebimi be gydymo. Tačiau, jei navikai sukelia problemas arba yra dideli, gali prireikti chirurginio pašalinimo. Be to, gali būti taikomos ir minimaliai invazinės procedūros, tokios kaip endoskopinė polipektomija. Naujausios terapijos galimybės apima vaistus, kurie gali padėti sumažinti navikų augimą, tačiau šie metodai dar yra tiriami ir ne visada yra plačiai prieinami.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas