Streptokokų ir stafilokokų sukeltos ligos, klasifikuojamos kituose skyriuose

Anatomija

Streptokokų ir stafilokokų sukeltos ligos dažniausiai paveikia žmogaus imuninę sistemą, odą, kvėpavimo takus ir virškinimo sistemą. Šie mikroorganizmai gali sukelti infekcijas, kurios pažeidžia audinius ir organus, sukeldamos uždegimą. Pavyzdžiui, streptokokinė infekcija gali paveikti gerklę, sukelti tonzilitą, o stafilokokinė infekcija gali sukelti odos abscesus. Taip pat, šios bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti sepsį, paveikdamos visą organizmą.

Ligos aprašymas

Streptokokų ir stafilokokų sukeltos ligos apima platų spektrą infekcijų, pradedant nuo lengvų, tokių kaip gerklės skausmas, iki sunkių, pavyzdžiui, pneumonijos ar sepsio. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali greitai plisti ir sukelti rimtų komplikacijų, ypač žmonėms su nusilpusia imunine sistema. Dėl atsparumo antibiotikams, kai kurios stafilokokų padermės, kaip MRSA (meticilinui atsparus Staphylococcus aureus), kelia ypatingą grėsmę sveikatai.

Ligos priežastis

Streptokokų ir stafilokokų sukeltos ligos dažniausiai atsiranda dėl bakterijų infekcijos, kuri gali prasidėti nuo žaizdų, odos pažeidimų ar per kvėpavimo takus. Šios bakterijos gali būti perduodamos tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusiu asmeniu arba per užkrėstus paviršius. Mechanizmai, kaip bakterijos sukelia ligas, apima toksinų gamybą ir uždegiminių reakcijų sukėlimą organizme. Rizikos faktoriai, tokie kaip diabetas, imunodeficitas ar odos ligos, gali padidinti infekcijos tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Imunodeficitas – žmonės su silpna imunine sistema yra labiau linkę į infekcijas.
• Diabetas – padidina infekcijų riziką dėl sumažėjusio atsparumo.
• Odos ligos – egzema ar psoriazė gali sukelti odos pažeidimus, per kuriuos bakterijos gali patekti į organizmą.
• Higienos stoka – prasta asmeninė higiena gali padidinti infekcijos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti karščiavimą, gerklės skausmą, odos paraudimą ir patinimą, pūlingas žaizdas, kosulį, dusulį, raumenų skausmus ir bendrą silpnumą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo infekcijos tipo ir organizmo atsako.

Diagnostika

Diagnostika prasideda nuo fizinio tyrimo ir anamnezės. Gydytojas gali atlikti laboratorinius tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, tepinėliai iš pažeistos odos ar gerklės, bei kultūras, siekdamas nustatyti bakterijų rūšį ir jų atsparumą antibiotikams. Taip pat gali būti naudojami vaizdo tyrimai, jei yra įtarimų dėl vidaus organų pažeidimų.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo infekcijos sunkumo ir tipo. Lengvos infekcijos gali būti gydomos antibiotikais, tokiais kaip penicilinas ar amoksicilinas, tačiau atsparių padermių atveju gali prireikti stipresnių vaistų. Be to, gydymas gali apimti simptomų valdymą, pavyzdžiui, karščiavimą mažinančius vaistus. Nemediciniai sprendimai gali apimti tinkamą higieną, žaizdų priežiūrą ir imunostimuliatorių vartojimą. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip imunoterapija, taip pat gali būti tiriamos ateityje, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas