Streptokokų sukeltas sepsis, nepatikslintas

Anatomija

Streptokokų sukeltas sepsis nepatikslintas yra sunki infekcinė liga, kuri dažniausiai paveikia kraujotakos sistemą. Tai gali turėti įtakos įvairioms organų sistemoms, įskaitant širdį, plaučius, inkstus ir kepenis. Streptokokai, ypač beta-hemolizuojantys streptokokai, gali sukelti uždegiminius procesus, kurie pažeidžia kraujagysles ir sukelia organų disfunkciją. Dėl šios ligos gali atsirasti sepsio šokas, kuris sukelia kritinę būklę ir gali būti mirtinas, jei laiku nesuteikiama medicininė pagalba.

Ligos aprašymas

Streptokokų sukeltas sepsis yra sunki bakterinė infekcija, kurios metu streptokokai patenka į kraują ir sukelia sisteminę uždegiminę reakciją. Ši liga dažnai vystosi po kitų infekcijų, tokių kaip plaučių uždegimas, odos infekcijos arba tonzilitas. Sepsis yra svarbi klinikinė būklė, nes jis gali greitai progresuoti ir sukelti organų nepakankamumą. Laiku diagnozavus ir gydant, galima išvengti sunkių komplikacijų ir pagerinti pacientų prognozę.

Ligos priežastis

Pagrindinė streptokokų sukeltos sepsio priežastis yra bakterijų pateikimas į kraują. Tai gali įvykti dėl įvairių mechanizmų, pavyzdžiui, odos pažeidimų, operacijų ar kitų infekcijų. Streptokokai gali išskirti toksinus, kurie sukelia uždegiminę reakciją organizme. Rizikos veiksniai, tokie kaip imuninės sistemos sutrikimai, diabetas ar lėtinės ligos, gali padidinti sepsio išsivystymo tikimybę. Be to, bakterijų atsparumas antibiotikams taip pat gali prisidėti prie ligos sunkumo.

Rizikos faktoriai

• Imuninės sistemos sutrikimai – žmonės su silpna imunine sistema, pavyzdžiui, sergantys ŽIV ar gaunantys chemoterapiją, yra labiau pažeidžiami.
• Diabetas – dėl šios ligos gali sumažėti organizmo gebėjimas kovoti su infekcijomis.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms sepsio rizika yra didesnė dėl bendro organizmo silpnumo.
• Chroniškos ligos – tokios kaip širdies ar plaučių ligos, gali padidinti sepsio riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai sepsio simptomai apima karščiavimą, šaltkrėtį, pagreitėjusią širdies veiklą, kvėpavimo pasunkėjimą, sumišimą ir silpnumą. Lengvi simptomai gali pasireikšti kaip bendras negalavimas, o sunkesniais atvejais gali atsirasti šokas, organų nepakankamumas ir net mirtis.

Diagnostika

Diagnostika apima klinikinį tyrimą, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus. Gydytojai dažnai atlieka kraujo tyrimus, kad nustatytų bakterijų buvimą, uždegiminių žymenų lygį ir organų funkciją. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos ar ultragarsas, siekiant nustatyti galimas infekcijos šaltinius.

Gydymas

Gydymas apima antibiotikų terapiją, kuri turėtų būti pradėta kuo greičiau, kad būtų užkirstas kelias ligos progresavimui. Papildomai gali būti taikoma infuzinė terapija, siekiant atstatyti skysčių balansą. Sunkiais atvejais gali prireikti intensyvios terapijos, pavyzdžiui, mechaninės ventiliacijos ar dializės. Naujovės gydyme apima imunoterapiją ir naujų antibiotikų kūrimą, siekiant kovoti su atspariais bakterijų štamais.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas