Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS)

Anatomija

Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurobiologinė būklė, kuri tiesiogiai susijusi su smegenų struktūromis ir jų funkcijomis. Pagrindinės paveiktos sritys yra priekinė smegenų žievė, kuri atsakinga už vykdomąsias funkcijas, tokias kaip planavimas, organizavimas ir impulsų kontrolė, bei bazaliniai ganglijai, kurie dalyvauja judesių koordinacijoje ir motyvacijose. Be to, neurotransmiteriai, ypač dopaminas ir norepinefrinas, atlieka svarbų vaidmenį šio sutrikimo išsivystyme, nes jie yra susiję su nuotaikos, dėmesio ir elgesio reguliavimu.

Ligos aprašymas

Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniais dėmesio trūkumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomais. Nors dažnai manoma, kad ši liga yra vaikų problema, ja gali sirgti ir suaugusieji. ADS gali turėti didelį poveikį asmens kasdieniam gyvenimui, darbo našumui ir santykiams. Suaugusieji su šiuo sutrikimu dažnai patiria sunkumų organizuojant užduotis, užbaigiant projektus ir laikantis terminų, todėl ši liga yra svarbi tiek psichologiniu, tiek socialiniu aspektu.

Ligos priežastis

ADS priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra genetinė ir aplinkos veiksnių sąveikos rezultatas. Tyrimai rodo, kad šeimos istorija gali padidinti riziką, nes sutrikimas dažnai pasitaiko tarp šeimos narių. Taip pat yra hipotezių, kad neurobiologiniai veiksniai, tokie kaip smegenų struktūrų ir funkcijų pokyčiai, gali prisidėti prie šios ligos. Aplinkos veiksniai, tokie kaip prenataliniai komplikacijos, pavyzdžiui, rūkymas nėštumo metu ar alkoholis, taip pat gali turėti įtakos ligos išsivystymui.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti ADS.
• Aplinkos veiksniai – prenatalinės komplikacijos, tokios kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas nėštumo metu.
• Psichosocialinės aplinkybės – stresas, traumos ar neigiama socialinė aplinka gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai ADS simptomai apima nuolatinį dėmesio trūkumą, sunkumus organizuojant užduotis, impulsyvumą ir hiperaktyvumą. Asmenys gali jaustis nesugebantys išlaikyti dėmesio ilgesnį laiką, lengvai išsiblaškyti ir turėti sunkumų užbaigiant pradėtus projektus. Kai kurie gali patirti emocinius iššūkius, tokius kaip nerimas ir depresija, kurie gali pasireikšti tiek lengva, tiek sunkia forma.

Diagnostika

ADS diagnozė dažniausiai atliekama remiantis išsamia klinikine istorija, simptomų vertinimu ir standartizuotomis vertinimo priemonėmis. Psichologai arba psichiatrai gali naudoti įvairius klausimynus ir skalės, kad įvertintų simptomų intensyvumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Be to, svarbu atmesti kitas galimas psichikos sveikatos problemas, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

ADS gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai dažnai apima vaistus, tokius kaip stimulantai (pvz., metilfenidatas) ir nestimuliuojantys vaistai (pvz., atomoksetinas), kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį smegenyse. Nemedicininiai gydymo būdai gali apimti psichoterapiją, elgesio terapiją ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Naujoviškos terapijos, tokios kaip neuromoduliacija, taip pat yra tiriamos kaip galimi gydymo metodai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas