Suaugusiųjų respiracinis sindromas

Anatomija

Suaugusiųjų respiracinis sindromas (SRS) tiesiogiai susijęs su kvėpavimo sistema, ypač su plaučiais ir bronchais. Ši liga paveikia alveolius, kurie yra maži oro maišeliai plaučiuose, atsakingi už deguonies įsisavinimą ir anglies dioksido pašalinimą. SRS sukelia plaučių uždegimą ir edemą, kas lemia sumažėjusį deguonies kiekį kraujyje. Dėl to gali būti paveikti ir kiti organai, pavyzdžiui, širdis, kuri turi dirbti intensyviau, kad užtikrintų tinkamą kraujo aprūpinimą deguonimi.

Ligos aprašymas

Suaugusiųjų respiracinis sindromas yra sunki būklė, kuri dažnai pasireiškia pacientams, sergantiems sunkiomis ligomis, po operacijų ar trauma. Tai gali būti ūminis respiritacinis distreso sindromas (ARDS), kurio metu plaučiai nebegali tinkamai funkcionuoti, todėl sumažėja deguonies kiekis organizme. SRS yra svarbi liga, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, įskaitant kvėpavimo nepakankamumą, ir reikalauja intensyvios medicininės priežiūros bei gydymo.

Ligos priežastis

Pagrindinės suaugusiųjų respiracinio sindromo priežastys apima infekcijas, tokias kaip bakterinė ar virusinė pneumonija, traumas, sepsį, taip pat cheminius ar fizinius dirgiklius, kurie gali pažeisti plaučius. Mechanizmai, kurie sukelia SRS, apima uždegiminį atsaką, kuris skatina skysčių kaupimąsi alveoliuose ir sumažina deguonies difuziją. Rizikos veiksniai, tokie kaip lėtinės plaučių ligos, imuninės sistemos sutrikimai ar vyresnis amžius, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Vyresnis amžius – pagyvenę žmonės dažniau serga sunkiausiomis ligomis, kurios gali sukelti SRS.
• Lėtinės plaučių ligos – tokios kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) didina riziką susirgti SRS.
• Imuninės sistemos sutrikimai – žmonės su silpna imunine sistema yra labiau linkę į infekcijas, galinčias sukelti SRS.
• Traumos – sunkios traumos, ypač krūtinės srityje, gali sukelti plaučių pažeidimus ir SRS vystymąsi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima dusulį, kuris gali būti nuo lengvo iki sunkaus, kosulį, krūtinės skausmą ir greitą kvėpavimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti cianozė, t. y. odos ir gleivinių mėlynavimas dėl deguonies trūkumo. Taip pat gali pasireikšti nuovargis, sumišimas ir sumažėjusi sąmonė.

Diagnostika

Suaugusiųjų respiracinio sindromo diagnozė remiasi klinikiniais simptomais ir įvairiais tyrimais. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti deguonies ir anglies dioksido lygius, taip pat rentgeno ar kompiuterinės tomografijos tyrimai, kad būtų įvertinta plaučių būklė. Be to, gali būti atliekama bronchoskopija, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti kvėpavimo takus ir paimti mėginius tyrimams.

Gydymas

Suaugusiųjų respiracinio sindromo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai apima deguonies terapiją, mechaninę ventiliaciją ir vaistus, kurie mažina uždegimą, pavyzdžiui, kortikosteroidus. Be to, svarbu gydyti pagrindines ligas, kurios sukėlė SRS. Nemedicininiai sprendimai gali apimti reabilitaciją, fizinę terapiją ir mitybos korekciją, siekiant pagerinti bendrą paciento būklę. Naujoviškos terapijos, tokios kaip ląstelių terapija ar imunoterapija, šiuo metu tiriamos, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas