Subarachnoidinis kraujavimas iš miego arterijos ančio ir bifurkacijos

Anatomija

Subarachnoidinis kraujavimas iš miego arterijos ančio ir bifurkacijos yra susijęs su smegenų anatomija, ypač su kraujagyslių sistema. Miego arterijos yra dvi pagrindinės kraujagyslės, kurios aprūpina smegenis krauju. Jos skirstosi į vidinę ir išorinę miego arteriją. Ančio ir bifurkacijos vietos yra kritinės, nes čia kraujagyslės yra labiau pažeidžiamos, ypač dėl aneurizmų ar kitų patologinių pokyčių. Subarachnoidinė erdvė, kurioje vyksta kraujavimas, yra tarp smegenų ir smegenų dangalų, ir jos užpildymas krauju gali sukelti rimtų neurologinių komplikacijų.

Ligos aprašymas

Subarachnoidinis kraujavimas yra būklė, kai kraujas patenka į subarachnoidinę erdvę, dažniausiai dėl kraujagyslių plyšimo. Ši liga gali būti labai pavojinga, nes ji gali sukelti ūmų galvos skausmą, neurologinius sutrikimus ir net mirtį. Svarbu pažymėti, kad tokie kraujavimai dažnai yra susiję su aneurizmomis, kurios gali būti įgimtos arba įgytos. Ši liga yra svarbi ne tik dėl jos potencialiai mirtinų pasekmių, bet ir dėl to, kad ji dažnai reikalauja skubios medicininės intervencijos.

Ligos priežastis

Pagrindinės subarachnoidinio kraujavimo priežastys yra aneurizmos, arterioveninės malformacijos, traumos ar kraujagyslių uždegimai. Aneurizmos – tai kraujagyslių sienelių išsiplėtimai, kurie gali plyšti ir sukelti kraujavimą. Be to, arterinės hipertenzijos, rūkymo ir kitų sisteminių ligų buvimas gali prisidėti prie kraujagyslių silpnėjimo ir plyšimo. Taip pat, genetiniai faktoriai gali turėti įtakos ligos vystymuisi, ypač jei šeimoje buvo panašių atvejų.

Rizikos faktoriai

• Arterinė hipertenzija – padidėjęs kraujospūdis gali silpninti kraujagyslių sieneles ir didinti plyšimo riziką.
• Rūkymas – nikotinas ir kitos medžiagos, esančios tabake, gali paveikti kraujagyslių sveikatą.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezėje esantys atvejai gali didinti ligos riziką.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms rizika didėja dėl natūralaus kraujagyslių senėjimo proceso.

Simptomai

• Pagrindinis simptomas yra ūmus galvos skausmas, dažnai apibūdinamas kaip „sprogstantis” skausmas.
• Pykinimas ir vėmimas, kurie gali pasireikšti dėl padidėjusio intrakranijinio spaudimo.
• Neurologiniai simptomai, tokie kaip regėjimo sutrikimai, kalbos problemos ar sąmonės sutrikimai.
• Galvos svaigimas ir koordinacijos praradimas.

Diagnostika

Subarachnoidinio kraujavimo diagnozė dažniausiai prasideda nuo klinikinių požymių vertinimo. Pagrindiniai tyrimai apima kompiuterinę tomografiją (KT), kuri gali padėti nustatyti kraujavimo buvimą. Taip pat gali būti atliekama magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba stuburo punkcija, siekiant patvirtinti kraujo buvimą subarachnoidinėje erdvėje. Papildomi tyrimai, tokie kaip angiografija, gali būti naudojami aneurizmų ar kitų kraujagyslių anomalijų nustatymui.

Gydymas

Subarachnoidinio kraujavimo gydymas priklauso nuo kraujavimo priežasties ir sunkumo. Pagrindinės gydymo galimybės apima chirurginę intervenciją, tokią kaip aneurizmos klipavimas ar endovaskulinė embolizacija. Taip pat gali būti skiriami vaistai, skirti sumažinti intrakranijinį spaudimą ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip spazmai. Reabilitacija ir ilgalaikė priežiūra yra svarbios, kad pacientas galėtų atsigauti po ligos ir sumažinti pasikartojimo riziką. Naujausi tyrimai nagrinėja įvairias terapijas, įskaitant vaistus, kurie gali padėti stabilizuoti kraujagysles ir sumažinti kraujavimo riziką ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas