Subjektyvūs regėjimo sutrikimai

Anatomija

Subjektyvūs regėjimo sutrikimai dažnai yra susiję su akies anatomija ir funkcija. Pagrindiniai organai, kurie dalyvauja regėjimo procese, yra akys, regos nervai ir regos žievė smegenyse. Akys sudarytos iš kelių sluoksnių, įskaitant rageną, lęšį, stiklinį kūną ir tinklainę. Tinklainė yra ypatingai svarbi, nes joje yra fotoreceptorių, kurie konvertuoja šviesos signalus į nervinius impulsus. Regos nervai perduoda šiuos impulsus į smegenis, kur jie yra apdorojami regos žievėje. Bet kokie pokyčiai šiuose organuose gali sukelti subjektyvius regėjimo sutrikimus.

Ligos aprašymas

Subjektyvūs regėjimo sutrikimai apima įvairius regėjimo pojūčių pokyčius, kurie gali būti neįprasti, bet nėra matomi akivaizdžiai. Tai gali būti tokie pojūčiai kaip neryškus matymas, šviesos blyksniai, spalvų pokyčiai ar net visiškas regėjimo praradimas tam tikrose situacijose. Ši liga yra svarbi, nes ji gali ženkliai paveikti kasdienį gyvenimą ir asmeninę savijautą. Nors šie sutrikimai gali būti laikini, jie gali būti ir nuolatiniai, todėl jiems reikia skirti dėmesį ir tinkamą gydymą.

Ligos priežastis

Subjektyvių regėjimo sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausios priežastys apima refrakcinius sutrikimus, tokius kaip trumparegystė ar toliaregystė, taip pat ligas, tokias kaip diabetinė retinopatija, katarakta ar glaukoma. Be to, nervų sistemos sutrikimai, pavyzdžiui, migrena ar smegenų augliai, taip pat gali sukelti regėjimo pokyčius. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas ar depresija, gali dar labiau pabloginti simptomus.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria regėjimo sutrikimus dėl natūralių senėjimo procesų.
• Genetika – šeimos istorija regėjimo sutrikimų gali padidinti riziką.
• Diabetas – diabetikai dažnai susiduria su regėjimo problemomis dėl kraujagyslių pažeidimų.
• Žalingi įpročiai – rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas gali padidinti riziką.
• Darbo aplinka – ilgalaikis darbas prie kompiuterio be pertraukų gali sukelti akių nuovargį ir kitus regėjimo sutrikimus.

Simptomai

• Subjektyvūs regėjimo sutrikimai gali apimti neryškų matymą, kuris gali būti lengvas arba sunkus, priklausomai nuo sutrikimo pobūdžio.
• Šviesos blyksniai arba mirgėjimas akyse, kurie gali pasireikšti staiga ir trukti įvairiai.
• Spalvų matymo pokyčiai, kai žmogus gali matyti spalvas kitaip nei anksčiau.
• Regėjimo lauko praradimas, kai tam tikrose regėjimo srityse nėra matomumo.

Diagnostika

Subjektyvių regėjimo sutrikimų diagnostika dažnai prasideda nuo akių gydytojo konsultacijos, kurioje atliekamas išsamus akių tyrimas. Tai gali apimti regėjimo aštrumo testus, tinklainės tyrimus, akispūdžio matavimus bei regos nervo būklės įvertinimą. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar magnetinio rezonanso tomografija, gali būti naudojami norint įvertinti galimus nervų sistemos sutrikimus arba kitus organinius pažeidimus.

Gydymas

Subjektyvių regėjimo sutrikimų gydymas priklauso nuo jų priežasties. Medicininiai sprendimai gali apimti regėjimo korekciją su akinių ar kontaktinių lęšių pagalba, vaistų skyrimą, skirtą ligoms, tokioms kaip glaukoma ar diabetinė retinopatija, gydyti. Taip pat gali būti rekomenduojama fizioterapija arba specialūs regėjimo pratimai. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip lazerinė chirurgija, gali padėti išspręsti tam tikras problemas. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas