Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais

Anatomija

Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais yra sudėtinga psichinė liga, kuri veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Svarbiausi paveikti struktūriniai elementai yra limbinių sistemų, tokių kaip amygdala ir hipokampas, bei prefrontalinė žievė. Šios sritys yra atsakingos už emocijų reguliavimą, atminties formavimą ir socialinį elgesį. Neurotransmiteriai, tokie kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, taip pat vaidina svarbų vaidmenį šioje ligos patogenezėje, nes jų disbalansas gali sukelti nuotaikos sutrikimus ir psichozės simptomus.

Ligos aprašymas

Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais apima ne tik gilią nuotaikos prastėjimą, bet ir psichozinius simptomus, tokius kaip haliucinacijos ar kliedesiai. Ši liga dažnai pasireiškia kaip atsakas į stresą, traumą ar biologinius veiksnius. Ji yra svarbi, nes gali turėti rimtų pasekmių asmens gyvenimo kokybei, socialiniam funkcionavimui ir netgi kelti savižudybės riziką. Tinkamas gydymas yra būtinas, kad būtų sumažinta ši rizika ir pagerinta asmens gyvenimo kokybė.

Ligos priežastis

Pagrindinės ligos priežastys gali būti įvairios ir dažnai apima biologinius, psichologinius bei socialinius veiksnius. Biologiniai veiksniai apima genetinę predispoziciją, neurocheminius sutrikimus ir hormoninius pokyčius. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip trauminiai įvykiai ar ilgalaikis stresas, taip pat gali prisidėti prie ligos išsivystymo. Socialiniai veiksniai, tokie kaip socialinė izoliacija ar ekonominiai sunkumai, gali dar labiau pabloginti situaciją.

Rizikos faktoriai

• Genetinė istorija – asmenys, turintys šeimos narių, sergančių depresija, yra labiau linkę susirgti šia liga.
• Psichologinės traumos – ankstyvos vaikystės traumos, praradimai ar smurtas gali padidinti riziką.
• Socialinė izoliacija – stiprus socialinis palaikymas yra svarbus, o jo trūkumas gali atsiliepti psichinei sveikatai.
• Medicinės būklės – kai kurios ligos, tokios kaip širdies ligos ar lėtinės ligos, gali prisidėti prie depresijos išsivystymo.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nuolatinį liūdesį, apatiją, energijos trūkumą, sutrikusią miegą ir apetito pokyčius. Psichozės simptomai gali pasireikšti kaip haliucinacijos, kliedesiai ir realybės suvokimo sutrikimai. Simptomai gali labai skirtis nuo lengvų nuotaikos svyravimų iki sunkių epizodų, kurie gali sukelti asmens negalėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime.

Diagnostika

Šiai ligai diagnozuoti dažniausiai naudojami klinikiniai interviu ir psichologiniai vertinimai. Psichiatrai atlieka išsamią anamnezę, kad nustatytų simptomų trukmę ir intensyvumą. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti kitas medicinines būkles, galinčias sukelti panašius simptomus. Diagnostinė ir statistinė psichikos sutrikimų klasifikacija (DSM-5) suteikia kriterijus, pagal kuriuos galima nustatyti diagnozę.

Gydymas

Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Antidepresantai, psichozinius simptomus mažinantys vaistai ir psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, dažnai naudojami gydant šią ligą. Naujausios terapijos galimybės apima transkranijinę magnetinę stimuliaciją (TMS) ir psichodinaminę terapiją. Be to, svarbu užtikrinti socialinę paramą ir įtraukti šeimą į gydymo procesą, kad būtų padidintas gydymo efektyvumas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas