Sunkus sepsis

Anatomija

Sunkus sepsis yra sisteminė uždegiminė reakcija, kuri gali paveikti visą organizmą. Liga prasideda nuo infekcijos, kuri gali kilti bet kurioje kūno dalyje, tačiau dažniausiai yra susijusi su kvėpavimo, šlapimo, virškinimo sistemomis arba odos infekcijomis. Pagrindiniai organai, kuriuos gali paveikti sepsis, yra širdis, plaučiai, inkstai ir kepenys. Dėl uždegiminio proceso gali sutrikti šių organų funkcijos, o tai gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip organų nepakankamumas.

Ligos aprašymas

Sunkus sepsis yra gyvybei pavojinga būklė, kuri išsivysto, kai organizmo atsakas į infekciją sukelia sisteminę uždegiminę reakciją. Ši būklė gali sukelti audinių pažeidimus, organų funkcijos sutrikimus ir, jei nepradėtas tinkamas gydymas, net mirtį. Svarbu pažymėti, kad sepsis yra ne tik infekcija, bet ir organizmo atsakas į ją, kuris gali sukelti plačias patologines pasekmes. Dėl šios priežasties sunkus sepsis yra vienas iš svarbiausių medicinos iššūkių, reikalaujantis greitos diagnostikos ir gydymo.

Ligos priežastis

Pagrindinės sunkiojo sepsio priežastys yra bakterinės infekcijos, nors jį gali sukelti ir virusai, grybai ar parazitai. Dažniausiai sepsis išsivysto iš plaučių uždegimo, šlapimo takų infekcijų, pilvo ertmės infekcijų ar odos infekcijų. Infekcijos sukėlėjai gali patekti į organizmą per žaizdas, chirurgines operacijas arba per kraują. Mechanizmai, kurie prisideda prie sepsio išsivystymo, apima uždegiminių citokinų išsiskyrimą, kuris sukelia kraujagyslių pralaidumo padidėjimą, hipotenziją ir audinių išemiją.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga sepsiu dėl silpnesnės imuninės sistemos.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, sergantys autoimuninėmis ligomis ar vartojantys imunosupresantus, yra labiau pažeidžiami.
• Chirurginės procedūros – pooperacinės infekcijos gali sukelti sepsį.
• Chroniškos ligos – tokios kaip cukrinis diabetas, kepenų ir inkstų ligos, gali padidinti sepsio riziką.
• Hospitalizacija – ypač intensyviosios terapijos skyriuose, kur infekcijų rizika yra didesnė.

Simptomai

• Pradžioje simptomai gali būti nespecifiniai, pavyzdžiui, karščiavimas, šaltkrėtis, greitas širdies ritmas ir kvėpavimas.
• Vėliau gali pasireikšti sunkesni simptomai, tokie kaip painiava, sumažėjęs šlapimo kiekis, odos bėrimai ir organų funkcijos sutrikimai.
• Labai sunkiuose atvejuose gali pasireikšti šokas, kuris yra gyvybei pavojinga būklė.

Diagnostika

Sepsio diagnostika apima klinikinius įvertinimus, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus. Gydytojai atkreipia dėmesį į paciento simptomus ir istoriją, taip pat atlieka kraujo tyrimus, siekdami nustatyti infekcijos sukėlėjus ir uždegimo žymenis. Papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija ar ultragarsas, gali būti naudojami siekiant nustatyti infekcijos lokalizaciją. Svarbu greitai ir tiksliai diagnozuoti sepsį, kad būtų galima pradėti gydymą.

Gydymas

Sunkiojo sepsio gydymas apima greitą antibiotikų terapiją, skysčių infuzijas ir, jei reikia, vaistus, kurie padeda palaikyti kraujospūdį. Gydymo tikslas yra kontroliuoti infekciją ir užkirsti kelią organų funkcijos sutrikimui. Be to, gali būti taikomos papildomos terapijos, tokios kaip kortikosteroidai, imunoterapija ar net organų transplantacija sunkiais atvejais. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie gali moduliuoti imuninį atsaką ir mažinti uždegimą. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas, atsižvelgiant į paciento būklę ir ligos sunkumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas