Supraventrikulinė tachikardija

Anatomija

Supraventrikulinė tachikardija (SVT) yra širdies ritmo sutrikimas, kuris tiesiogiai susijęs su širdies anatomija. Ši liga dažniausiai paveikia širdies elektrinę sistemą, ypač mazgus, kurie reguliuoja širdies susitraukimus. Pagrindinės struktūros, dalyvaujančios SVT, yra sinusinis mazgas, atrioventrikulinis mazgas ir papildomos elektrinės trasos, esančios atrijoje. Dėl šių struktūrų disfunkcijos gali atsirasti greitas ir nereguliarus širdies ritmas, kuris gali paveikti širdies efektyvumą ir kraujo apytaką organizme.

Ligos aprašymas

Supraventrikulinė tachikardija yra būklė, kai širdis susitraukia greičiau nei įprastai, dažnai viršijant 100 dūžių per minutę. Ši liga gali pasireikšti epizodiškai arba būti nuolatinė. SVT yra svarbi dėl galimų komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, insultas ar net mirtis, ypač jei liga nėra tinkamai diagnozuota ir gydoma. SVT gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir psichologinę įtampą pacientams, kurie nerimauja dėl savo sveikatos būklės.

Ligos priežastis

Pagrindinės SVT priežastys apima elektros impulso pernešimo sutrikimus širdyje. Tai gali būti dėl įgimtų anomalijų, pavyzdžiui, papildomų elektrinių trasų, arba dėl struktūrinių širdies pokyčių, tokių kaip širdies raumens hipertrofija. Taip pat SVT gali sukelti tokie veiksniai kaip stresas, fizinis krūvis, kofeino ar alkoholio vartojimas, tam tikri vaistai ar net hormoniniai pokyčiai organizme.

Rizikos faktoriai

• Įgimtos širdies ligos – gali padidinti SVT riziką dėl elektrinių trasų anomalijų.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria širdies ritmo sutrikimus.
• Stresas ir nerimas – gali sukelti ar pabloginti simptomus.
• Kofeino, alkoholio ir tabako vartojimas – šie veiksniai gali suaktyvinti SVT epizodus.
• Širdies ligos istorija – pacientams, turintiems širdies problemų, rizika yra didesnė.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti širdies plakimo pagreitėjimą, kuris gali būti juntamas kaip „širdis plaka“, galvos svaigimą, krūtinės skausmą, dusulį ar net alpimą. Simptomai gali būti lengvi ir trumpalaikiai, tačiau kai kuriais atvejais jie gali būti sunkūs ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika

SVT diagnozė paprastai pradedama nuo paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti EKG (elektrokardiogramą), kuri padeda nustatyti širdies ritmo sutrikimus. Papildomi tyrimai, tokie kaip Holterio monitoravimas (ilgalaikis EKG stebėjimas) arba streso testas, gali būti naudojami norint geriau suprasti širdies veiklą ir SVT epizodų dažnumą.

Gydymas

SVT gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo simptomų sunkumo ir paciento būklės. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip streso valdymas, sveika mityba ir fizinio aktyvumo didinimas. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vaistus, kurie padeda kontroliuoti širdies ritmą, arba procedūras, tokias kaip kardioversija ar kateterinė abliacija, kurios gali padėti pašalinti papildomas elektrines trasas, sukeliančias SVT. Naujausi gydymo metodai, tokie kaip radiofrekvencinė abliacija, yra itin efektyvūs ir gali padėti pacientams atgauti normalų širdies ritmą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas