Sutrikęs šlapinimasis (dizurija)

Anatomija

Sutrikęs šlapinimasis, dar vadinamas dizurija, yra susijęs su šlapimo sistemos anatomija, kuri apima inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę. Inkstai yra atsakingi už šlapimo gamybą, filtruojant kraują ir pašalinant atliekas. Šlapimtakiai transportuoja šlapimą iš inkstų į šlapimo pūslę, kur šlapimas kaupiasi, kol jis išsiskiria per šlaplę. Bet koks šių organų ar sistemų sutrikimas gali sukelti šlapinimosi problemas, įskaitant skausmą, dažnumą ar sunkumus. Anatominių pokyčių, tokių kaip uždegimas, akmenys ar navikai, buvimas gali neigiamai paveikti šlapinimosi procesą.

Ligos aprašymas

Dizurija apibūdina įvairius šlapinimosi sutrikimus, kurie gali pasireikšti kaip skausmas, diskomfortas ar kiti nepatogumai šlapinimosi metu. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo jos trukmės ir priežasties. Dizurija yra svarbi, nes ji gali būti simptomų, rodančių rimtesnes sveikatos problemas, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijas (ŠTI), prostatos sutrikimus ar net vėžį, indikacija. Šios būklės gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei, todėl svarbu ją tinkamai atpažinti ir gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinės dizurijos priežastys apima šlapimo takų infekcijas, kurios dažnai sukelia uždegimą ir dirginimą; prostatos padidėjimą, kuris gali sukelti šlaplės suspaudimą; urolitiazę (šlapimo akmenų susidarymą), kuri gali sukelti skausmą ir diskomfortą; ir neurologinius sutrikimus, kurie gali paveikti šlapinimosi kontrolę. Taip pat gali būti hormoninių pokyčių, pavyzdžiui, menopauzės metu, kurie gali paveikti šlapimo sistemos funkcionavimą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria šlapinimosi sutrikimus dėl natūralių senėjimo procesų ir su amžiumi susijusių ligų.
• Lytiškai plintančios infekcijos – gali sukelti uždegimą ir skausmą šlapinantis.
• Diabetas – gali paveikti nervų sistemą ir šlapimo kontrolę.
• Hormoniniai pokyčiai – moterims menopauzės metu sumažėja estrogeno lygis, kas gali paveikti šlapimo takų sveikatą.

Simptomai

• Pagrindiniai dizurijos simptomai apima skausmą ar deginimą šlapinimosi metu, dažnesnį šlapinimąsi, ypač naktį, skubų šlapinimąsi, silpną ar nutrauktą šlapimo srovę, bei galimą kraują šlapime. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų diskomforto pojūčių iki sunkių, sukeliančių didelį skausmą ir diskomfortą.

Diagnostika

Dizurijos diagnostika apima anamnezės rinkimą, fizinį tyrimą ir įvairius laboratorinius tyrimus. Gydytojas gali atlikti šlapimo tyrimus, siekiant nustatyti infekcijas, kraują ar kitas anomalijas. Taip pat gali būti atliekami vaizduojamieji tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kad būtų galima įvertinti inkstų ir šlapimo takų būklę. Kartais gali prireikti cistoskopijos, kad būtų galima tiesiogiai apžiūrėti šlapimo pūslę ir šlaplę.

Gydymas

Dizurijos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Jei liga yra dėl infekcijos, skiriami antibiotikai. Prostatos sutrikimų atveju gali būti taikomi medikamentai, kurie mažina prostatos dydį arba pagerina šlapinimosi srautą. Taip pat gali būti taikomos nemedicininės priemonės, pavyzdžiui, gyvenimo būdo pokyčiai, skysčių vartojimo reguliavimas ar fizinė terapija. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip biofeedback ar neuromoduliacija, taip pat gali būti svarstomos, ypač esant lėtiniams sutrikimams.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas