Svaigimo sindromai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Anatomija

Svaigimo sindromai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, dažnai yra susiję su centrinės nervų sistemos veikla. Svaigimas gali kilti dėl smegenų, vidinės ausies ar net periferinių nervų pažeidimų. Vidinė ausis, kuri yra atsakinga už pusiausvyros palaikymą, gali būti ypač paveikta, todėl ligos, kurios veikia šią sritį, gali sukelti svaigimo simptomus. Taip pat gali būti paveikti kraujagyslių, kurie tiekia kraują į smegenis, pažeidimai, dėl ko sumažėja deguonies tiekimas ir gali pasireikšti svaigimas.

Ligos aprašymas

Svaigimo sindromai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, apima įvairias patologijas, kurios gali sukelti pusiausvyros sutrikimus ir galvos svaigimą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali ženkliai paveikti paciento gyvenimo kokybę, sukelti nerimo jausmus, sumažinti kasdienę veiklą ir net sukelti traumų dėl kritimų. Svaigimo sindromai gali būti trumpalaikiai arba ilgalaikiai ir gali kisti priklausomai nuo pagrindinės ligos eigos.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Jos gali apimti vidinės ausies sutrikimus, tokius kaip Meniere liga, neurologines ligas, pavyzdžiui, migreną, arba kraujotakos problemas, tokius kaip ortostatinė hipotenzija. Be to, medikamentų vartojimas, pavyzdžiui, tam tikri vaistai nuo hipertenzijos ar antidepresantai, gali sukelti svaigimo pojūtį. Kitos priežastys gali būti susijusios su psichologinėmis būklėmis, tokiomis kaip nerimo sutrikimai.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria svaigimą dėl natūralaus organizmo senėjimo proceso.
• Ligos istorija – asmenys, turintys ankstesnių pusiausvyros ar neurologinių sutrikimų, yra labiau linkę patirti svaigimą.
• Vaistų vartojimas – tam tikri vaistai gali sukelti svaigimo simptomus kaip šalutinį poveikį.
• Gyvenimo būdas – stresinės situacijos, mitybos trūkumai ir fizinio aktyvumo stoka gali prisidėti prie svaigimo simptomų atsiradimo.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti lengvą galvos svaigimą, pusiausvyros praradimą, pykinimą, klausos sutrikimus, o sunkesniais atvejais – stiprų galvos svaigimą, kuris gali sukelti vėmimą ir kritimus.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis išsamia paciento istorija ir simptomų analize. Gydytojai gali atlikti neurologinius tyrimus, audiometrinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip magnetinis rezonansas ar kompiuterinė tomografija, siekdami nustatyti galimas ligos priežastis. Taip pat gali būti atliekami balansavimo testai, kad būtų įvertinta pusiausvyros sistema.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo pagrindinės ligos priežasties. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip antihistamininiai preparatai ar vaistai nuo nerimo, kurie gali padėti sumažinti svaigimo simptomus. Taip pat gali būti rekomenduojama fizioterapija, skirta pusiausvyros atkūrimui. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip streso valdymas, fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Naujausios terapijos galimybės gali apimti kognityvinę elgesio terapiją, kuri padeda pacientams geriau susidoroti su svaigimo simptomais ir sumažinti nerimo lygį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas