Svetimkūnis ar kitas objektas, patekęs į vidų per odą

Anatomija

Svetimkūnio ar kito objekto patekimas į vidų per odą dažniausiai paveikia odos, raumenų, kraujagyslių ir nervų sistemas. Odos struktūra, susidedanti iš epidermio, dermos ir poodinio sluoksnio, yra pirmasis barjeras, saugantis organizmą nuo išorinių veiksnių. Kai svetimkūnis pateko per odą, jis gali sukelti uždegimą, infekciją ar net audinių pažeidimus. Paprastai šie svetimkūniai gali būti metaliniai, mediniai ar plastikiniai, ir jų buvimas gali sukelti organizmo reakciją, aktyvindamas imuninę sistemą, kuri bando pašalinti svetimkūnį.

Ligos aprašymas

Svetimkūnis ar kitas objektas, patekęs į vidų per odą, yra medicininė būklė, kai svetimkūnis, pavyzdžiui, šukas, adata ar stiklo fragmentas, įsiskverbia į organizmą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip uždegimas, infekcija ar net sepsis. Be to, svetimkūniai gali trukdyti normaliam audinių funkcionavimui, sukelti skausmą ir diskomfortą. Laiku nesikreipus į gydytoją, pasekmės gali būti rimtos, todėl svarbu žinoti apie šią būklę ir jos galimas komplikacijas.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra atsitiktiniai sužalojimai, kurie gali nutikti kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, dirbant su įrankiais, žaidžiant ar atliekant fizinę veiklą. Be to, kai kurie žmonės gali būti linkę į šią būklę dėl tam tikrų profesijų, pavyzdžiui, statybų ar medžioklės, kuriose padidėja tikimybė susižeisti. Rizikos veiksniai apima ir odos ligas, tokias kaip egzema ar psoriazė, kurios gali pažeisti odos barjerą ir palengvinti svetimkūnių patekimo galimybes.

Rizikos faktoriai

• Fizinė veikla – didina sužalojimo riziką, ypač sportuojant ar dirbant su įrankiais.
• Profesinė veikla – tam tikros profesijos, tokios kaip statybininkai ar medžiotojai, gali padidinti svetimkūnių patekimo tikimybę.
• Odos ligos – esant odos pažeidimams, padidėja svetimkūnių patekimo per odą galimybė.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali būti skausmas, paraudimas ir patinimas aplink svetimkūnio vietą.
• Vėliau gali pasireikšti pūlingos išskyros, karščiavimas, bendras silpnumas ir nuovargis, ypač jei išsivysto infekcija.
• Sunkiomis atvejais gali pasireikšti sisteminiai simptomai, tokie kaip sepsis, kuris reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika

Šios ligos diagnozavimas paprastai prasideda nuo išsamaus paciento istorijos ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti vietinį tyrimą, siekdamas nustatyti svetimkūnio buvimo vietą ir poveikį aplinkiniams audiniams. Papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno ar ultragarso tyrimai, gali būti naudojami, kad būtų galima geriau įvertinti svetimkūnio pobūdį ir jo padarinius organizme. Jei įtariama infekcija, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti uždegimo rodiklius.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo svetimkūnio tipo ir buvimo gylio. Dažniausiai gydymas apima svetimkūnio pašalinimą, kuris gali būti atliekamas chirurginiu būdu arba naudojant minimaliai invazines procedūras, priklausomai nuo atvejo sudėtingumo. Po pašalinimo gali būti skiriami antibiotikai, kad būtų išvengta infekcijos. Be to, gali būti rekomenduojama taikyti nemedicininius sprendimus, tokius kaip šaltos kompresai, siekiant sumažinti skausmą ir patinimą. Naujausios terapijos galimybės apima lazerinį gydymą, kuris gali būti naudingas mažinant audinių pažeidimus ir skatinant gijimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas