Svetimkūnis, atsitiktinai paliktas kūne teikiant chirurginę ar medicinos pagalbą

Anatomija

Svetimkūnis, atsitiktinai paliktas kūne teikiant chirurginę ar medicinos pagalbą, gali paveikti įvairias žmogaus anatomines struktūras, priklausomai nuo to, kur ir kaip jis buvo paliktas. Dažniausiai tai yra chirurginiai instrumentai, siūlai ar kiti medicinos prietaisai, kurie gali sukelti traumą aplinkiniams audiniams. Pavyzdžiui, jei svetimkūnis lieka pilvo ertmėje, jis gali paveikti virškinimo sistemą, sukelti uždegimą ar infekciją. Tuo tarpu, jei svetimkūnis paliekamas minkštuose audiniuose, gali pasireikšti vietinis skausmas, patinimas ir infekcija, paveikiant aplinkinius raumenis ir poodinius audinius.

Ligos aprašymas

Svetimkūnis, atsitiktinai paliktas kūne, yra rimta medicininė būklė, kuri gali sukelti įvairių komplikacijų. Tai gali būti ne tik fizinė trauma, bet ir psichologinė našta pacientui, kuris gali jaustis apleistas ar nesaugus. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų, tokių kaip lėtinės infekcijos, organų pažeidimai arba net mirtis. Be to, tokie atvejai gali turėti teisinių pasekmių medicinos įstaigoms ir specialistams, todėl prevencija ir atidumas teikiant medicinos pagalbą yra labai svarbūs.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys dažniausiai susijusios su chirurginių procedūrų atlikimo metu padarytomis klaidomis. Tai gali būti dėl nepakankamo dėmesio, skubėjimo ar netinkamo instrumentų naudojimo. Be to, komunikacijos trūkumai tarp medicinos personalo, nepakankamas pacientų stebėjimas po operacijos ir prasta medicinos įrangos priežiūra taip pat gali prisidėti prie svetimkūnių palikimo. Rizikos veiksniai apima sudėtingas chirurgines procedūras, pacientų su dideliu kūno svoriu operacijas, taip pat situacijas, kai pacientas turi kelias ligas.

Rizikos faktoriai

• Chirurginių procedūrų sudėtingumas – kuo sudėtingesnė procedūra, tuo didesnė tikimybė, kad svetimkūnis gali būti paliktas.
• Paciento kūno masės indeksas – didesnis svoris gali apsunkinti operacijos atlikimą ir padidinti klaidų riziką.
• Medicinos personalo patirtis – mažiau patyrę chirurgai gali padaryti daugiau klaidų, nei labiau kvalifikuoti specialistai.
• Komunikacijos problemos tarp personalo – neaiškios instrukcijos ir netinkamas informacijos perdavimas gali sukelti klaidas.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti skausmą, patinimą ir uždegimą toje vietoje, kur svetimkūnis yra paliktas. Pacientai gali jausti karščiavimą, bendrą silpnumą, vėmimą arba kitus virškinimo sutrikimus, jei svetimkūnis yra pilvo ertmėje. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir psichologiniai simptomai, tokie kaip nerimas ar depresija, susiję su jausmu, kad kūne yra svetimas objektas.

Diagnostika

Diagnostika dažniausiai apima fizinį paciento tyrimą, kurio metu gydytojas ieško patinimų, skausmo ar kitų anomalijų. Taip pat gali būti naudojami vaizdo tyrimai, tokie kaip ultragarso, rentgeno ar kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai, siekiant nustatyti svetimkūnio buvimą kūne. Kartais gali prireikti papildomų invazinių procedūrų, tokių kaip endoskopija, norint vizualizuoti ir, jei reikia, pašalinti svetimkūnį.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo svetimkūnio tipo, lokacijos ir paciento būklės. Dažniausiai reikalinga chirurginė intervencija, kad būtų pašalintas svetimkūnis. Tai gali būti atliekama atvira operacija arba laparoskopiniu būdu, priklausomai nuo situacijos. Be to, gali būti skiriami antibiotikai, siekiant užkirsti kelią ar gydyti infekcijas. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip minimaliai invazinės technikos, gali sumažinti komplikacijų riziką ir paspartinti reabilitacijos procesą. Taip pat svarbu užtikrinti pacientų psichologinę paramą, kad būtų galima spręsti galimus emocinius iššūkius po tokios patirties.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas