Svetimkūnis šlapimo ir lytiniuose organuose

Anatomija

Svetimkūnis šlapimo ir lytiniuose organuose dažniausiai paveikia šlapimo takus, šlapimo pūslę ir lytinius organus, tokius kaip sėklidės, kiaušidės bei makštis. Šie organai yra glaudžiai susiję su žmogaus urogenitaline sistema, kurios funkcijos apima šlapimo gamybą, išskyrimą ir reprodukciją. Paveiktose vietose gali pasireikšti uždegiminiai procesai, kurie gali sukelti skausmą, diskomfortą ir kitus simptomus, priklausomai nuo svetimkūnio pobūdžio ir vietos. Anatominiu požiūriu, svetimkūniai gali sukelti obstrukciją šlapimo takuose, kas gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimus.

Ligos aprašymas

Svetimkūnis šlapimo ir lytiniuose organuose yra būklė, kai į šiuos organus patenka nepageidaujamos medžiagos, pavyzdžiui, akmenys, kateteriai, kontraceptinės priemonės ar netgi svetimkūniai iš aplinkos. Ši liga gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip infekcijos, uždegimai ar net organų pažeidimai. Svarbu atkreipti dėmesį į šią ligą, nes ji gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, jei nebus tinkamai diagnozuota ir gydoma. Taip pat ši būklė gali turėti įtakos paciento gyvenimo kokybei ir psichologinei būsenai.

Ligos priežastis

Pagrindinės svetimkūnių šlapimo ir lytiniuose organuose priežastys apima: 1) šlapimo akmenų susidarymą, kuris gali atsirasti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų; 2) medicininius procedūrų metu naudojamus instrumentus, kurie gali likti organizme; 3) užsikrėtimo bakterijomis ar kitomis infekcijomis atvejus, kai svetimkūniai gali patekti į organizmą; 4) netinkamą higieną, kuri gali padidinti infekcijų riziką. Be to, tam tikri elgesio veiksniai, tokie kaip dažnas seksualinis aktyvumas be apsaugos, taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su šlapimo takų akmenimis bei kitomis ligomis.
• Higienos stoka – prasta asmeninė higiena gali padidinti infekcijų riziką.
• Dažnas kateterių naudojimas – medicinos procedūros, kurių metu naudojami kateteriai, gali sukelti svetimkūnių susidarymą.
• Genetiniai veiksniai – kai kurie žmonės gali būti labiau linkę į šlapimo akmenų susidarymą dėl genetinių polinkių.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti skausmą apatinėje pilvo dalyje, diskomfortą šlapinantis, kraują šlapime, dažną šlapinimąsi ir karščiavimą. Lengvi simptomai gali būti neaiškūs ir priminti šlapimo takų infekciją, tačiau sunkių atvejų metu gali pasireikšti stiprus skausmas, vėmimas ir net inkstų funkcijos sutrikimai.

Diagnostika

Diagnozuojant svetimkūnį šlapimo ir lytiniuose organuose, naudojami įvairūs tyrimai. Tai gali apimti šlapimo analizę, ultragarsinį tyrimą, kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kad būtų galima nustatyti svetimkūnio buvimo vietą ir pobūdį. Gydytojas taip pat gali atlikti fizinį tyrimą, siekdamas įvertinti paciento simptomus ir bendrą sveikatos būklę.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo svetimkūnio tipo ir vietos. Jis gali apimti medicininius sprendimus, tokius kaip skausmą malšinantys vaistai, antibiotikai infekcijų gydymui, arba chirurginę intervenciją, jei svetimkūnis yra didelis arba sukelia rimtų komplikacijų. Taip pat yra galimybė taikyti naujausias terapijas, tokias kaip endoskopinė chirurgija, kuri leidžia pašalinti svetimkūnius minimaliai invaziniu būdu. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, kad būtų išvengta pasikartojančių problemų, pavyzdžiui, gerinant mitybą ir didinant skysčių vartojimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas