Tiesiosios ir riestinės gaubtinės žarnos jungties karcinoma in situ
Anatomija
Tiesiosios ir riestinės gaubtinės žarnos jungtis yra svarbi virškinimo sistemos dalis, jungiant tiesiąją žarną su gaubtine žarna. Tiesioji žarna, esanti žemiau gaubtinės žarnos, yra paskutinė storosios žarnos dalis, kurioje kaupiasi ir išsiskiria iš organizmo atliekos. Riestinė gaubtinė žarna yra ilgesnė ir sudaro didžiąją dalį storosios žarnos, ji atsakinga už maisto medžiagų absorbciją ir vandens reabsorbciją. Tiesiosios ir riestinės gaubtinės žarnos jungties karcinoma in situ yra vėžys, kuris prasideda šioje jungtyje, tačiau dar neplinta į gilesnius audinius.
Ligos aprašymas
Tiesiosios ir riestinės gaubtinės žarnos jungties karcinoma in situ yra ankstyvas vėžio etapas, kai navikas dar nėra išplitęs už savo pradinės vietos. Ši liga dažnai būna besimptomė ir gali būti aptinkama atliekant reguliarius medicininius tyrimus. Svarbu atpažinti šią ligą ankstyvose stadijose, nes ji gali būti sėkmingai gydoma, o tai gali žymiai sumažinti vėlesnių komplikacijų riziką. Ši liga turi didelę reikšmę, nes storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų pasaulyje.
Ligos priežastis
Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti susijusios su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu ir gyvenimo būdo pasirinkimais. Pavyzdžiui, tam tikros genų mutacijos, tokios kaip APC arba MLH1, gali padidinti riziką susirgti storosios žarnos vėžiu. Taip pat, mitybos įpročiai, pavyzdžiui, didelis raudonos mėsos vartojimas ir mažas skaidulų kiekis, gali prisidėti prie ligos vystymosi. Be to, lėtinis uždegimas žarnyne, kaip ir dirgliosios žarnos sindromas, taip pat gali būti rizikos faktorius.
Rizikos faktoriai
- Amžius – vyresni nei 50 metų asmenys dažniau serga šia liga.
- Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė, ypač jei šeimoje buvo storosios žarnos vėžio atvejų.
- Netinkama mityba – didelis riebalų ir mažas skaidulų kiekis dietoje.
- Fizinio aktyvumo trūkumas – sėdimas gyvenimo būdas gali didinti riziką.
- Kita liga – uždegiminės žarnų ligos, kaip kolitas, gali padidinti vėžio riziką.
Simptomai
- Simptomai gali būti labai įvairūs ir kartais gali būti visiškai nebuvimo. Dažniausiai pasitaikantys simptomai apima kraują išmatose, pilvo skausmus, nepaaiškinamą svorio kritimą, nuovargį ir pasikeitusį žarnyno įpročių modelį, pavyzdžiui, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir simptomai, susiję su žarnyno obstrukcija, pvz., pilvo pūtimas ar vėmimas.
Diagnostika
Šios ligos diagnostika apima kelis metodus. Vienas iš pagrindinių yra kolonoskopija, kurios metu gydytojas gali tiesiogiai apžiūrėti žarnyno gleivinę ir, jei reikia, paimti biopsiją. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti galimą ligos išplitimą. Be to, kraujo tyrimai gali būti naudojami nustatyti specifinius naviko žymenis.
Gydymas
Gydymo galimybės priklauso nuo ligos stadijos ir paciento sveikatos būklės. Ankstyvosiose stadijose, kai liga yra in situ, dažniausiai taikoma chirurginė intervencija, kurios metu pašalinama pažeista žarnyno dalis. Be to, gali būti rekomenduojama chemoterapija, siekiant sumažinti atkryčio riziką. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją, kuri skirta sustiprinti organizmo imuninę sistemą kovai su vėžiu. Taip pat svarbu pabrėžti gyvenimo būdo pakeitimus, tokius kaip sveika mityba ir fizinis aktyvumas, kurie gali padėti sumažinti ligos riziką ir pagerinti bendrą sveikatą.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas