Tiesiosios žarnos, išangės ir išangės kanalo išplitęs piktybinis navikas

Anatomija

Tiesioji žarna, išangė ir išangės kanalas yra paskutinės virškinimo trakto dalys, kurios atlieka svarbias funkcijas. Tiesioji žarna, esanti tarp storosios žarnos ir išangės, yra apie 15–20 cm ilgio. Ji surenka ir saugo išmatas, kol jos yra pašalinamos per išangę. Išangė yra raumenų ir nervų struktūra, kuri kontroliuoja išmatų išsiskyrimą. Išangės kanalas, esantis tarp tiesiosios žarnos ir išangės, yra svarbus reguliuojant išmatų praėjimą. Šios struktūros yra svarbios ne tik virškinimo procesui, bet ir organizmo atliekų šalinimui.

Ligos aprašymas

Tiesiosios žarnos, išangės ir išangės kanalo išplitęs piktybinis navikas, dažnai vadinamas tiesiosios žarnos vėžiu, yra rimta liga, kuri atsiranda, kai ląstelės šiose srityse pradeda nekontroliuojamai daugintis. Šis navikas gali plisti į aplinkinius audinius, limfmazgius ir net kitus organus, pavyzdžiui, kepenis ar plaučius. Liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, įskaitant metastazes, ir reikalauja ankstyvos diagnostikos bei efektyvaus gydymo.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys apima genetinius veiksnius, lėtines uždegimines ligas, tokias kaip Krono liga ar opinis kolitas, bei gyvenimo būdo veiksnius, tokius kaip dieta, rūkymas ir fizinio aktyvumo trūkumas. Genetiniai veiksniai gali lemti polinkį vystytis piktybiniams navikams, o lėtiniai uždegimai gali sukelti ląstelių pažeidimus, kurie prisideda prie vėžio vystymosi. Taip pat svarbus yra amžius, kadangi vyresni žmonės dažniau serga šia liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 50 metų asmenys yra labiau linkę susirgti.
• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija, ypač sergant vėžiu, gali padidinti riziką.
• Uždegiminės žarnų ligos: lėtiniai uždegimai gali padidinti piktybinių navikų riziką.
• Netinkama mityba: dietos, turinčios mažai skaidulų ir daug raudonos mėsos, gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Rūkymas: tabako vartojimas yra žinomas rizikos veiksnys daugeliui vėžio formų.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti kraują išmatose, pilvo skausmus, neaiškų svorio kritimą, nuovargį, bei pokyčius žarnyno įpročiuose, pavyzdžiui, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir ankstyvoje stadijoje liga gali būti asimptominė.

Diagnostika

Šiai ligai diagnozuoti naudojami keli tyrimai. Pirmiausia atliekamas skaitmeninis rektalinis tyrimas, siekiant patikrinti tiesiąją žarną. Vėliau gali būti atliekama kolonoskopija, kuri leidžia vizualizuoti žarnyną ir, jei reikia, paimti biopsiją. Taip pat gali būti naudojami vaizdo tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant nustatyti naviko išplitimą.

Gydymas

Gydymo galimybės apima chirurginį naviko šalinimą, chemoterapiją ir radioterapiją. Chirurgija yra dažniausiai taikomas gydymo metodas ankstyvose ligos stadijose, kai navikas dar neplito. Chemoterapija ir radioterapija gali būti naudojamos kaip papildomos gydymo priemonės, ypač kai liga yra pažengusi. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir taikinius terapijas, kurios gali padėti organizmo imuninei sistemai kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas