Tiesiosios žarnos piktybinis navikas

Anatomija

Tiesioji žarna yra paskutinė storosios žarnos dalis, esanti tarp sigmoidinės žarnos ir išangės. Ji turi apie 12-15 centimetrų ilgį ir yra atsakinga už išmatų kaupimą bei išskyrimą. Tiesioji žarna yra sudaryta iš kelių sluoksnių: gleivinės, gleivinės raumenų, submucosa ir serozinio sluoksnio. Ši anatomija yra svarbi, nes piktybiniai navikai gali atsirasti bet kuriame iš šių sluoksnių, o jų augimas gali paveikti aplinkinius organus, tokius kaip šlapimo pūslė, prostatos liauka (vyrams) ir makštis (moterims).

Ligos aprašymas

Tiesiosios žarnos piktybinis navikas, dar žinomas kaip tiesiosios žarnos vėžys, yra onkologinė liga, kuri atsiranda, kai ląstelės tiesiojoje žarnoje pradeda nekontroliuojamai daugintis. Ši liga gali būti adenokarcinomos forma, kuri yra dažniausia, arba retai pasitaikančių kitų tipų, tokių kaip neuroendokrininiai navikai. Tiesiosios žarnos vėžys yra svarbus dėl savo aukšto mirtingumo lygio ir galimo metastazių plitimo į kitus organus, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra būtini.

Ligos priežastis

Pagrindinės tiesiosios žarnos piktybinio naviko priežastys apima genetinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos ląstelių augimui ir dalijimuisi, taip pat aplinkos veiksnius, tokius kaip mityba, gyvenimo būdas ir eksponavimas kancerogenams. Pavyzdžiui, mityba, turinti mažai skaidulų ir daug raudonos mėsos, gali padidinti riziką. Be to, uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 50 metų žmonės dažniau serga šia liga.
• Genetiniai veiksniai: šeimos anamnezė, ypač jei šeimoje buvo tiesiosios žarnos ar storosios žarnos vėžio atvejų.
• Mityba: didelis raudonos mėsos ir perdirbtų maisto produktų vartojimas.
• Fizinio aktyvumo stoka: mažas fizinis aktyvumas gali didinti riziką.
• Uždegiminės žarnyno ligos: asmenys, sergantys šiom ligom, turi didesnę riziką.

Simptomai

• Pirmieji ligos simptomai gali būti nespecifiniai, tačiau dažniausiai pasitaiko: kraujavimas iš išangės, kraujas išmatose, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, svorio netekimas ir nuovargis. Vėlesni ligos etapai gali sukelti sunkesnius simptomus, tokius kaip stiprus skausmas, žarnyno obstrukcija ir bendras organizmo silpnumas.

Diagnostika

Tiesiosios žarnos piktybinio naviko diagnostika apima kelis tyrimus. Pirmiausia, gydytojas gali atlikti skaitmeninį rektalinį tyrimą, kad patikrintų anomalijas. Antra, gali būti atliekama kolonoskopija, kurios metu gydytojas gali apžiūrėti tiesiąją žarną ir paimti biopsiją. Taip pat gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinis rezonansas (MR), siekiant nustatyti ligos išplitimą.

Gydymas

Tiesiosios žarnos piktybinio naviko gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir apima įvairius metodus. Pagrindiniai gydymo būdai yra chirurgija, chemoterapija ir radioterapija. Chirurgija gali apimti naviko pašalinimą, o chemoterapija ir radioterapija gali būti taikomos kaip papildomos terapijos, kad sumažintų naviko dydį ar užkirstų kelią recidyvui. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją, kuri padeda organizmo imuninei sistemai kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, ir tikslinę terapiją, kuri veikia specifinius molekulinius taikinius vėžinėse ląstelėse.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas