Tikai

Anatomija

Tikai yra neurologinis sutrikimas, kuris paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis ir nugaros smegenis. Ši liga dažniausiai pasireiškia motoriniais ir vokaliniais tikslais, kurie yra nevalingi ir kartojasi. Tiksai gali būti susiję su tam tikromis smegenų struktūromis, tokiomis kaip bazinės ganglijos, kurios yra atsakingos už judesių kontrolę ir koordinavimą. Dėl šios priežasties, ligos metu gali būti sutrikdyta motorinė funkcija, o tai gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui ir bendram asmens funkcionavimui.

Ligos aprašymas

Tikai yra neurologinis sutrikimas, kuris pasireiškia nevalingais, pasikartojančiais judesiais ar garsais. Šie nevalingi judesiai gali būti skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: motorinius tiksus (pavyzdžiui, mirksėjimas, galvos judinimas) ir vokalinius tiksus (pavyzdžiui, kosėjimas, garsai). Tikai gali būti pirminiai, t. y. atsirandantys be aiškios priežasties, arba antriniai, kai jie susiję su kitomis neurologinėmis ligomis. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens socialinei ir emocinei gerovei, taip pat sukelti psichologinių problemų, tokių kaip nerimas ir depresija.

Ligos priežastis

Pagrindinės tiksų priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais veiksniais, smegenų chemija ir aplinkos poveikiu. Tyrimai rodo, kad tam tikri neurotransmiteriai, tokie kaip dopaminas, gali turėti įtakos tiksų atsiradimui. Be to, stresas ir emociniai sutrikimai gali pabloginti simptomus. Taip pat yra hipotezių, kad infekcijos ar autoimuniniai procesai gali prisidėti prie antrinių tiksų atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis – šeimos istorija gali padidinti tikų atsiradimo riziką.
• Amžius – tiksai dažniau pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje.
• Stresas – didelis emocinis stresas gali pabloginti simptomus.
• Vyrų lytis – vyrai dažniau serga tiksais nei moterys.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nevalingus judesius, tokius kaip mirksėjimas, galvos judinimas, rankų judesiai, o taip pat vokalinius tiksus, pavyzdžiui, garsus, kosėjimą ar kitos nevalingos garso išraiškas. Šie simptomai gali svyruoti nuo lengvų, kurie gali būti vos pastebimi, iki sunkių, kai jie trukdo kasdieninei veiklai ir socialiniam gyvenimui.

Diagnostika

Diagnostika remiasi klinikiniu įvertinimu, kurio metu gydytojas atsižvelgia į paciento istoriją ir simptomus. Paprastai atliekami neurologiniai tyrimai, siekiant įvertinti motorinę funkciją ir refleksus. Nors nėra specifinių laboratorinių tyrimų, gali būti rekomenduojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT, siekiant pašalinti kitas galimas ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Tikai gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medikamentai, tokie kaip dopamino agonistai, gali padėti sumažinti simptomus. Taip pat gali būti skiriami antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai, priklausomai nuo simptomų pobūdžio. Nemedicininiai gydymo būdai gali apimti elgesio terapiją, kuri padeda pacientams valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Naujoviškos terapijos galimybės, pavyzdžiui, neurostimulacija, taip pat yra tiriamos kaip potencialūs gydymo metodai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas