Tirotoksikozė su difuzine struma (gūžiu)

Anatomija

Tirotoksikozė su difuzine struma yra endokrininė liga, susijusi su skydliaukės funkcijos sutrikimu. Skydliaukė, esanti kaklo priekyje, gamina hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos lygį ir daugelį kitų organizmo funkcijų. Šios ligos atveju skydliaukė tampa per didelė (gūžys) ir perprodukuoja skydliaukės hormonus, tokius kaip tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), kas sukelia įvairius organizmo sutrikimus. Dėl padidėjusio hormonų kiekio, organizmas gali reaguoti su įvairiomis sistemomis, įskaitant širdies ir kraujagyslių, nervų, virškinimo ir reprodukcinę sistemą.

Ligos aprašymas

Tirotoksikozė su difuzine struma yra būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, dėl ko kyla medžiagų apykaitos sutrikimai. Ši liga gali sukelti rimtas pasekmes, įskaitant širdies ritmo sutrikimus, svorio kritimą, nerimo jausmą ir kitus simptomus. Tirotoksikozė gali būti autoimuninės kilmės, dažniausiai dėl Graves’ ligos, kuri yra viena iš labiausiai paplitusių priežasčių. Šios ligos svarba slypi jos įtakos organizmo funkcijoms, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra būtini siekiant išvengti sunkių komplikacijų.

Ligos priežastis

Pagrindinės tirotoksikozės su difuzine struma priežastys apima autoimunines ligas, tokias kaip Graves’ liga, kuri sukelia skydliaukės hiperaktyvumą. Taip pat ligą gali sukelti skydliaukės mazgai, kurie gamina hormonus, arba uždegiminiai procesai, tokie kaip tiroiditas. Be to, jodo perteklius, tam tikri vaistai ir stresas gali prisidėti prie ligos vystymosi. Mechanizmai, lemiantys šią būklę, gali apimti imuninės sistemos sutrikimus, kurie sukelia skydliaukės audinių pažeidimus ir hormonų gamybos padidėjimą.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su skydliaukės ligomis gali padidinti riziką.
• Amžius – dažniau pasitaiko moterims, ypač tarp 30-50 metų.
• Stresas – didelis stresas gali paskatinti ligos pradžią.
• Jodo suvartojimas – per didelis jodo kiekis gali sukelti skydliaukės hiperaktyvumą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima svorio kritimą, padidėjusį apetitą, nervingumą, nemigą, širdies plakimą, raumenų silpnumą, karščio netoleravimą ir menstruacijų sutrikimus. Kai kurie pacientai gali patirti išsipūtimą aplink akis (eksophthalmos), o kiti gali jausti kaklo diskomfortą dėl gūžio.

Diagnostika

Tirotoksikozės diagnozė paprastai pradedama nuo anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų skydliaukės hormonų lygį (T3, T4) ir skydliaukės stimuliuojančio hormono (TSH) lygį. Taip pat gali būti atliekami vaizdo tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kad įvertintų skydliaukės dydį ir struktūrą, bei radionuklidų skenavimas, siekiant nustatyti, ar skydliaukė yra aktyvi.

Gydymas

Tirotoksikozės gydymas gali būti įvairus ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai apima antitiroidinius vaistus, kurie mažina hormonų gamybą, radioaktyvaus jodo terapiją, kuri sunaikina per daug aktyvius skydliaukės audinius, ir chirurgiją, jei gūžys yra didelis arba sukelia diskomfortą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti mitybos pokyčius, streso valdymą ir gyvenimo būdo pritaikymą. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip biologiniai vaistai, dar tik pradedamos tirti, tačiau jos gali atverti naujas perspektyvas gydant šią ligą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas