Traiškytinis peties ir žasto sužalojimas

Anatomija

Traiškytinis peties ir žasto sužalojimas dažniausiai yra susijęs su peties sąnariu, kuris yra sudarytas iš trijų pagrindinių kaulų: pažasties, raktikaulio ir mentės. Šis sąnarys leidžia plačią rankos judėjimo amplitudę, tačiau tuo pačiu yra pažeidžiamas dėl savo struktūros. Sužalojimo metu gali būti pažeistos raumenų, sausgyslių ir raiščių sistemos, kurios palaiko peties stabilumą ir judrumą. Dėl traumos gali būti paveikti ir nervai, kurie praeina per peties sritį, sukeldami skausmą ir funkcijos sutrikimus.

Ligos aprašymas

Traiškytinis peties ir žasto sužalojimas yra rimtas sužalojimas, kuris gali atsirasti dėl staigaus ar netikėto judesio, pavyzdžiui, krentant ar pertempus petį. Ši liga gali sukelti skausmą, judėjimo apribojimus ir funkcinius sutrikimus rankoje. Dėl šio sužalojimo gali prireikti ilgalaikio gydymo ir reabilitacijos, kad būtų atkurta pilna funkcija. Šis sužalojimas yra svarbus, nes jis gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui ir darbui, ypač asmenims, kurie dirba fizinį darbą arba užsiima sportu.

Ligos priežastis

Šios ligos priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima:

• Traumos, tokios kaip kritimai ar staigūs judesiai, kurie sukelia peties sąnario pertempimą.
• Sportinės veiklos, kuriose yra didelė rizika patirti peties sužalojimus, pavyzdžiui, kontaktiniai sportai.
• Amžiaus veiksniai, nes su amžiumi sąnarių struktūros silpnėja, todėl padidėja rizika patirti traumas.

Rizikos faktoriai

• Fizinė veikla – asmenys, kurie užsiima intensyviu sportu, yra labiau linkę patirti peties sužalojimus.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria tokias traumas dėl raumenų ir kaulų silpnėjimo.
• Prieš tai buvusios traumos – asmenys, kurie anksčiau patyrė peties sužalojimus, gali turėti didesnę riziką patirti naujas traumas.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima stiprų skausmą peties srityje, kuris gali plisti į žastą ir kaklą.
• Judėjimo apribojimai, ypač pakeliant ranką arba sukant ją.
• Patinimas ir mėlynės aplink sužeistą vietą.
• Galimos nervų pažeidimo pasekmės, tokios kaip tirpimas ar silpnumas rankoje.

Diagnostika

Traiškytinio peties ir žasto sužalojimo diagnozė dažniausiai prasideda nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas vertina skausmo vietą, judėjimo amplitudę ir galimus nervų pažeidimus. Gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), siekiant tiksliau įvertinti sužalojimo pobūdį ir sunkumą.

Gydymas

Traiškytinio peties ir žasto sužalojimo gydymas gali apimti tiek konservatyvius, tiek chirurginius metodus. Priklausomai nuo sužalojimo sunkumo, gydymas gali apimti:

• Fizinę terapiją, siekiant atkurti judėjimą ir stiprumą.
• Vaistų skyrimą skausmui malšinti ir uždegimui mažinti.
• Chirurginę intervenciją, jei sužalojimas yra sunkus ir reikalauja operacijos, siekiant atkurti sąnario stabilumą.

Gydymo planas turėtų būti pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento amžių, veiklos lygį ir sužalojimo pobūdį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas