Traiškytinis riešo ir plaštakos sužalojimas

Anatomija

Traiškytinis riešo ir plaštakos sužalojimas apima sudėtingą riešo ir plaštakos anatomiją. Riešas yra sudarytas iš aštuonių mažų kaulų, kurie sudaro riešo sąnarį, o plaštaka turi penkis ilgus kaulus, vadinamus metakarpais, taip pat daugybę mažų kaulų, vadinamų falangomis, kurie formuoja pirštus. Šios struktūros yra atsakingos už judesių atlikimą, jėgos perdavimą ir rankos funkcionalumą. Sužalojimas gali paveikti kaulus, raiščius, sausgysles ir nervus, todėl gali sutrikti visos rankos funkcijos.

Ligos aprašymas

Traiškytinis riešo ir plaštakos sužalojimas yra rimtas sužalojimas, kuris dažnai įvyksta dėl traumos, pavyzdžiui, kritimo ar avarijos metu. Ši liga gali sukelti didelį skausmą, patinimą ir judesių apribojimą. Traiškytiniai sužalojimai gali apimti kaulų lūžius, raiščių plyšimus ir nervų pažeidimus, todėl yra svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti, kad būtų išvengta ilgalaikių pasekmių, tokių kaip funkcionalumo praradimas ar lėtiniai skausmai.

Ligos priežastis

Traiškytinio riešo ir plaštakos sužalojimo priežastys dažniausiai yra trauminės. Pagrindinės priežastys apima kritimus, ypač iš didelio aukščio, sporto traumų metu, automobilių avarijas ar kitas smūgio situacijas. Be to, tam tikros veiklos, pavyzdžiui, motociklų vairavimas ar kontaktinės sporto šakos, gali padidinti šios ligos riziką. Mechanizmai, susiję su sužalojimu, gali apimti staigų ir didelį jėgos poveikį, kurio metu riešas ir plaštaka yra priversti veikti neįprastai.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su kaulų trapumu, todėl jų traumos dažnai būna sunkesnės.
• Sporto veikla: sportininkai, ypač tie, kurie užsiima kontaktiniais sportais, yra labiau linkę patirti riešo ir plaštakos sužalojimus.
• Darbo pobūdis: asmenys, dirbantys su sunkiomis medžiagomis ar atliekantys pasikartojančius judesius, gali turėti didesnę riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti stiprų skausmą, patinimą, hematomas, judesių apribojimą, o sunkesniais atvejais – pirštų tirpimą ar silpnumą. Simptomai gali skirtis nuo lengvo diskomforto iki didelio skausmo, kuris trukdo bet kokiai veiklai.

Diagnostika

Traiškytinio riešo ir plaštakos sužalojimo diagnozė dažniausiai prasideda nuo fizinio ištyrimo, kuriuo vertinami simptomai ir funkcionalumas. Gydytojas gali rekomenduoti rentgeno nuotraukas, kad patvirtintų kaulų lūžius, arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) raiščių ir sausgyslių pažeidimams įvertinti. Kartais gali prireikti kompiuterinės tomografijos (KT) skenavimo, kad būtų gautas išsamus vaizdas apie sužalojimą.

Gydymas

Traiškytinio riešo ir plaštakos sužalojimo gydymas priklauso nuo sužalojimo sunkumo. Lengvi atvejai gali būti gydomi konservatyviai, naudojant poilsį, ledą, kompresiją ir pakėlimo metodus. Taip pat gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai. Sunkesniems sužalojimams gali prireikti chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, kaulų sujungimo ar raiščių rekonstrukcijos. Reabilitacija po sužalojimo yra svarbi, kad būtų atkurta pilna funkcija, o naujausios terapijos galimybės, tokios kaip fizioterapija ir užsiėmimai su ergoterapeutu, gali padėti pasiekti geresnių rezultatų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas